PAPASAKOJO, KAIP DEMASKUOJA FIKTYVIAS SANTUOKAS: PATIKRINIMAS VYKSTA LYG AMERIKIETIŠKOSE KOMEDIJOSE

Kipre sugauta fiktyvias vedybas organizavusi nusikalstama grupuotė – moterys iš Lietuvos ir Portugalijos tuokdavosi su vyrais iš Indijos, Bangladešo ir Pakistano, kad tik šie gautų leidimus gyventi šioje valstybėje. Imigrantų iš trečiųjų šalių daugėja ir Lietuvoje. Tad ar fiktyvios santuokos atvykėliams ir pas mus netampa keliu – į legalų gyvenimą Lietuvoje? Ir kaip pareigūnai atskiria, kuri santuoka iš meilės, o kuri tik verslo projektas? Apie tai komentavo Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.

– Ar Lietuvoje būna fiktyvių santuokų, kai tuokiamasi ne iš meilės, o dėl kažkokios naudos?

– Nedažnai, bet būna.

– Kokie duomenys pernai, užpernai metų?

– Pernai buvo nustatyti šeši fiktyvių santuokų atvejai, trys prieš išduodant leidimą gyventi, trys jau po to, kai buvo išduota ir nustačius, kad tai buvo fiktyvios santuokos, buvo panaikinta. Ankstesniais metais nebuvo, o dar anksčiau tendencijos tos pačios, per metus nustatydavome po vieną, du ar kelis atvejus. Tai nėra dažni atvejai, bet jie nustatomi.

– O kaip nustatyti, ar santuoka fiktyvi, ar iš meilės?

– Sudėtinga nustatyti, nes kartais net ir pačių sutuoktinių jausmai pasikeičia. Iš pradžių sako, kad čia tikra meilė, paskui paaiškėja, kad buvo vienpusė. Lengviausia nustatyti akivaizdžius atvejus, kai matai, kad sutuoktiniai nekalba bendra kalba, susipažino per internetą, niekada nebuvo susitikę. Būna, kad lyg ir gerai ten viskas, įtikinamai atrodė susipažinimo istorija, bet paskui pastebime, kad, pavyzdžiui, arba gauname pranešimą, kad jie negyvena kartu, arba fiziškai registruoti kartu, bet sutuoktinis galbūt su kita moterimi. Būna įvairių pranešimų, tada pradedi tikrinti. Paaiškėja, kad vaikai vis dėlto ne bendri, nors teigia, kad čia mano vaikas, o paaiškėja, kad ne visai tavo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dažniausiai tai būna moterys, Lietuvos pilietės, kurios sutinka ištekėti už užsieniečių už atlygį, arba iš nuoširdžių jausmų, bet paskui supratusios, kas įvyko, kad jomis buvo pasinaudota arba, kad tas žmogus yra negeras, atvyko su blogais tikslais, tada jos pačios pasako ir prisipažįsta, kad tai buvo fiktyvi santuoka.

– Koks atlygis vyrauja už fiktyvią santuoką?

– Jau senokai buvau susidūrusi su tais atvejais, bet tai būna vienkartinės sumos. Gali būti keli tūkstančiai arba dažniausiai pastovūs susitarimai, pavyzdžiui, padėti išlaikyti ūkį, šeimą. Yra buvę atvejų, kad kol buvo išlaikomi, viskas buvo gerai, bet paskui užsienietis nusprendė nutraukti tai ir iš keršto buvo pateikta informacija mums.

– Kaip atrodo tas patikrinimas?

– Patikrinimas vyksta taip, kaip ir amerikietiškose komedijose. Suskaičiuojami dantų šepetukai, apklausiami sutuoktiniai atskirai ir prašoma papasakoti apie konkretų įvykį iš jų praeities, kur matosi akivaizdūs nesutapimai. Apklausiami kaimynai. Būna tokių atvejų, kad tėvai apklausiami ir tėvai pirmąkart sužino, kad jų dukra ištekėjusi. Yra tokių atvejų buvę.

– Kas gresia tiems žmonėms?

– Už padėjimą užsieniečiui neteisėtu būdu gauti dokumentą yra numatoma administracinė atsakomybė. Aišku, nebaudžiame iš karto, žiūrime, jeigu bendradarbiauja ir taikome atleidimo priemones.

Jeigu patys tos santuokos nepanaikina, Migracijos departamentas kreipiasi į prokuratūrą, kad teismo keliu santuoka būtų pripažinta negaliojančia, kaip fiktyvi. Santuoka savaime yra pagrindas gauti leidimą gyventi. Kol turi žmoną arba vyrą Lietuvos pilietį, tol tu gali prasitęsti leidimą gyventi. Tai yra pagrindinis tų žmonių tikslas, kad jie gautų leidimą gyventi Šengene, Europos Sąjungoje ir čia galėtų užsiimti kuo tik nori.