Tai galiotų švietimo įstaigoms, kurios turi galimybes organizuoti tokį mokymą.
Pasak Seimo narės, šis pakeitimas – vienas iš būdų populiarinti gestų kalbos vertėjo profesiją bei būtų laikytinas tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimu nacionalinėje švietimo politikoje.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog per metus paruošiami keli lietuvių gestų kalbos vertėjai, tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje apytiksliai gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.
„Gestų kalbos vertėjų trūkumas sudaro daug nepatogumų klausos negalią turintiems asmenims. Kasdienis gyvenimas jiems tampa iššūkiu, o atskirtis tik dar labiau didėja. Tokia padėtis didina nelygybę ir riboja asmenų, turinčių klausos negalią, galimybes“, – teigiama dokumente.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė BNS teigė tokiai iniciatyvai pritarianti, tačiau, pasak jos, svarbu atsižvelgti į mokyklų pajėgumus bei jau dabar moksleiviams tenkantį krūvį.
„Žinoma, kad pritarčiau, jeigu tiktai yra tos galimybės (...) krūviai tikrai yra labai jau perpildyti. Tai kažkokio kito pasirenkamo dalyko tiesiog nesirinktų. Tai iškeltų klausimą ir specialistų, pačių gestų kalbos mokytojų, nes mes žinom, kad tikrai irgi yra trūkumas, gestų kalbos vertėjų būna trūkumas. Tai čia jau irgi kitas klausimas, kaip tai įgyvendinti“, – sakė ministrė.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Danguolė Dragūnienė praėjusių metų gegužę yra sakiusi, jog šalyje dirba apie 110 lietuvių gestų kalbos vertėjų, iš kurių daugiausia Vilniuje, o kai kuriuose regionuose – išvis nėra tokios profesijos atstovų.
(be temos)