PAS BUVUSĮ DARBDAVĮ GRĮŽUSIUS LIETUVIUS KOLEGOS VADINA „BUMERANGAIS“
- Kauno.diena.lt inf. 1
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad pas buvusį darbdavį sugrįžta kas ketvirtas lietuvis. O tokie darbo nevengiantys keisti ir grįžtantys į tą pačią darbovietę kolegos jau ir pravardę turi – praminti bumerangais. Jie neslepia, kad susigundo įvairiais buvusių vadovų pažadais. Ir nebūtinai tik didesniu atlyginimu. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su „Emplonet“ atstove Adele Meškinyte.
– Galima ir susimaišyti, ar tai naujas, ar senas kolegas, kai keiti dažnai darbovietes. Ir tokie darbuotojai jau gavo pravardę – bumerangai.
– Tikrai taip. Ir tas žodis „bumerangas“ čia yra ne veltui. Paprastai kalbant, darbuotojas „bumerangas“ yra tas, kuris tarsi bumerangas sugrįžta į savo buvusią darbovietę.
– Ar reikia skaičiuoti, kiek kartų yra sugrįžtama, ar užtenka vieną kartą apsisukti ir jau esi „bumerangas“?
– Tikrai užtenka vieną kartą apsisukti. Tačiau yra ir tokių, kurie grįžta gerokai daugiau kartų.
– Naujausios apklausos atskleidžia, kad dažnai keičiame darbą, tačiau ne tik keičiame, bet ir sugrįžtame į tą pačią darbovietę. Tai daro kas ketvirtas.
– Tikrai taip. Naujausias „Emplonet“ tyrimas, atliktas praėjusiais metais, rodo, kad kas ketvirtas lietuvis yra grįžęs nors kartą į buvusią darbovietę. Ši statistika koreliuoja ir su pasauline. Kaip rodo pasauliniai duomenys, 2021 m. mes skaičiavome apie 4-5 proc. „bumerangų“, o 2022 m. jų buvo skaičiuojama 20-28 proc. Ir tai yra sietina su postpandeminiu reiškiniu, kadangi pandemijos metu buvo mažinami etatai, įmonės įvairius kaštus mažino. Vėliau tie darbuotojai pradėjo pamažu grįžti. 2021-2023 m. šiuos grįžimus galėjome labai smarkiai justi. Ir, natūralu, atsirado tokia gyvesnė „bumerangų“ kultūra, šis reiškinys tapo didesne norma.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kaip atrodo lietuviai bendroje pasaulio lentelėje? Pažvelgus į Europą, kas dažniau keičia darbus?
– Iš tiesų lietuviška statistika sutampa su pasauline. 2021 m. „bumerangų“ pasauliniu mastu buvo skaičiuojama apie 4-5 proc., o 2022 m. – nuo 20 iki 28 proc. O mes turim tą 2023 m. statistiką, kur matome, kad „bumerangų“ skaičius galėjo būti apie 25 proc. Niekada nebus taip, kad labai tiksliai galėsime žinoti, bet šiuo atveju tikrai matome, kad duomenys yra panašūs į pasaulinius.
– Keliaujant į pokalbį pas jus mačiau tokį plakatą, tokią reklamą, kur parašyta „Gal tavo ex visai nieko?“ Ir čia tikrai ne apie romantinius santykius, čia apie darbuotojus ir darbdavius, vienas bankas taip skelbia. Taigi kokių sričių darbuotojai labiausiai mėgsta keisti darbus ir pakeitę visgi sugrįžta pas buvusį darbdavį?
– Taip drąsiai teigti, kad kažkuris sektorius išsiskiria labai smarkiai negalėčiau. Tačiau galima pastebėti tam tikras tendencijas. Pavyzdžiui, tarp įmonių, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl tokių didžiulę paklausą turinčių talentų. Jose statistiškai tų „bumerangų“ galėsime pamatyti daugiau. Tai yra finansų sektorius, komunikacijų sektorius ir t. t. Šie sektoriai konkrečiai galėtų pasižymėti didesniu „bumerangų“ skaičiumi.
– Ar tai yra pačio darbuotojo motyvas, kad išeinu, bet tuo pačiu ir grįžtu, nes galbūt buvo geriau ar pats darbdavys kažkuo suvilioja?
– Jeigu kalbėsime apie tą pirminę iniciatyvą, kas kviečiasi pirmasis, ar tai bus darbdavys, ar darbuotojas gal pats parašys, tai mūsų tyrimas parodo, kad iniciatyva gali būti abipusė. Bet visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį labiau į darbdavio poziciją. Nes mūsų tyrimo duomenimis tik 8 proc. apklaustųjų teigė, kad nenorėtų gauti vadinamojo grįžimo bilieto t. y. kvietimo vėliau sugrįžti į darbovietę, jeigu apsigalvotų darbuotojas. Vadinasi, didžiajai daugumai respondentų yra aktualu žinoti, kad jie gali sugrįžti ten, kur dirbo. Taip pat mūsų tyrimo duomenimis net 33 proc. apklaustųjų teigia, kad ir dabar svarstytų, jog gal metas sugrįžti pas buvusį darbdavį. O kalbant apie vadovus, apie 70 proc. vadovų teigia, kad jie yra pasamdę „bumerangų“ ir apie 60 proc. teigia, kad įteikia tą vadinamąjį grįžimo bilietą. Vėliau dar mūsų apklausa parodė, kad tas grįžimo bilietas tikrai tampa vienu iš esminių faktorių sprendžiant, ar grįžti atgal.
– Kodėl tie buvę darbuotojai sugrįžta? Kodėl jie lipa ant to pačio grėblio?
– Negaliu pasakyti, kad tas pasakymas „lipti ant to paties grėblio“ būtų labai teisingas, nes kartais tikrai pasiūlo visai neblogas sąlygas tiems grįžtantiems. Mūsų apklausos duomenimis, dauguma respondentų pirmoj pozicijoj kaip priežastį išskyrė didesnį darbo užmokestį. Antroj vietoj rikiuojasi galimybės augti, geresnė pozicija. Matome, kad tie darbdaviai, kurie svarstytų galbūt kviesti savo buvusius darbuotojus sugrįžti, gal turėtų apsvarstyti šiuos du faktorius. Na, ir toliau matome tokias priežastis kaip saugi aplinka, geri vadovai, lanksti darbo forma ir t. t. Kai darbuotojas apsisuka tarsi bumerangas, jis jau grįžta nebe tas pats, jis jau yra išmokęs naujų praktikų, pasisėmęs patirčių. Tai irgi gali būti didelis motyvatorius pasamdyti buvusį darbuotoją. Na, ir trečioji priežastis labai atrodytų tokia paprasta – darbuotojas žino darbovietės darbo kultūrą, žino procesus, tad jo adaptacijos procesas būtų daug paprastesnis.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.3 komentarai -
DMN inf.2 komentarai -
DMN inf.3 komentarai
pati „Emplonet“ atstovė Adelė Meškinytė