2018 m. vasario 16-ąją bus minimas Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 100-metis. Šia proga "Lietos" labdaros fondas sumanė sukurti monumentalų paminklinį simbolį – "Pasaulio lietuvių vienybės karūna", kuris išreikštų pasaulio lietuvių vienybę ir susitelkimą Lietuvos – savo protėvių žemės – labui.

Mintis suburti Lietuvą ir be valstybės lėšų pastatyti monumentą "Pasaulio lietuvių vienybės karūna" skulptoriui Gediminui Radzevičiui neduoda ramybės jau šeštus metus. Skulptūrinė kompozicija, anot autoriaus, galėtų iškilti Vilniaus kaimynystėje, Europos parke.

Apie "Pasaulio lietuvių vienybės karūnos" kūrimą – pokalbis su G.Radzevičiumi.

– Kokia pagrindinė projekto "Pasaulio lietuvių vienybės karūna" mintis ir paskirtis? Kaip kilo idėja, kas paskatino tokią kūrybinę viziją?

– Monumentas "Pasaulio lietuvių vienybės karūna" – vienas iš numatomų ilgalaikių simbolių, skirtų skatinti viso pasaulio lietuvius stiprinti tautos vienybę, įamžinant tai konkrečiu vaizdiniu. Tai siekiamybė kelti lietuvių dvasią, sąmoningumą, norą išsaugoti ne tik valstybę, bet ir prigimtinę savastį, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodant tai ateities kartoms. Tai amžino tautos darbo pastangų dalelė, skirta lietuvių tautos vienybei stiprinti. Ši idėja brendo seniai ir iš dalies išsipildė sukūrus kompoziciją iš lauko akmenų, metalo, ąžuolo verslininko Algirdo Budrecko sodyboje prie Gaveikių ežero. Tą kūrinį mes pavadinome "Gaveikių paežerės siena" ir skyrėme Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Kartą diskutuojant su draugais apie tautos vienybės stiprinimo, puoselėjimo reikšmę, organizacijos "Sugrįžus" prezidentas Edmundas Atkočiūnas paklausė manęs, ar negalėčiau aš tą mintį išreikšti monumentu. Nuo to ir prasidėjo. Iš pradžių sukūriau projekto maketą iš plastilino ir metalo.

Su jaunaisiais architektais savanoriais Donatu Malinausku, Simonu Savicku padarėme projekto kompiuterinę vizualizaciją. Dabar lengviau idėją pristatyti platesnei visuomenei. Susibūrė ir neformali visuomeninių organizacijų, garsių žmonių palaikymo grupė – ji skleidžia žinią apie tai.

– O kur planuojate šį monumentą statyti?

– Pamatęs tą projektą, Europos parko steigėjas skulptorius Gintaras Karosas monumentui statyti iškart neatlygintinai pasiūlė rinktis vietą parko teritorijoje. 2013 m. buvo surašyta bendradarbiavimo sutartis. Dabar turime 1 ha žemės plotą tai idėjai įgyvendinti.

Pasirinkta vieta yra priešais įeigą į parko ekspozicijos teritoriją. Karūna vizualiai ir teritoriškai atsiskirs nuo skulptūrų parko. Tą laukymę, esančią dešinėje kelio pusėje prieš įeigą į parką, juosia senas miškas ir sukuria nuostabią baltiškosios ramybės ir jaukumo aurą. Parke įrengtas elektros apšvietimas, nuolat budi tvarkos prižiūrėtojas. Sklypą monumentui gavome nemokamai. Lankymasis ir renginiai šioje vietoje taip pat bus nemokami.

– Jūsų monumente yra nemažai į visumą sujungtų simbolių.

– Simbolius monumentinei kompozicijai stengiausi rinktis universalius, kurie atitiktų indoeuropiečių kultūros senovinių baltiškųjų tradicijų ir krikščionybės dvasią. Tuo domiuosi nuo jaunystės, be to, dauguma mano bendražygių – puikūs konsultantai ir tiesiogiai užsiima tų simbolių nagrinėjimu. Visa monumento kompozicija iškils apvalioje, miško apjuostoje aikštėje. Ką lietuviui reiškia miškas, manau, aiškinti nereikia. Apskritimas ne tik baltiškojoje, bet ir krikščioniškojoje kultūroje laikomas apsaugos nuo blogio simboliu.

Įeiga į aikštę ves pro Gedimino stulpus primenančius vartus su eilute iš Lietuvos himno – "Vardan tos Lietuvos". Kitoje arkos pusėje užrašas "Vienybė težydi" – simbolinis palinkėjimas išeinantiesiems iš tos aikštės. Už vartų bus iš lauko akmenų grįstas takas, jam akmenis planuoju atvežti ne tik iš visų Lietuvos regionų, bet ir iš Prūsijos, Latvijos.

Rato kairėje ant pilkapius primenančių supiltų žemės sampilų stovės didžiuliai rieduliai su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis ir užrašais, skirtais svarbiausiems istoriniams įvykiams atminti. Tai Durbės, Saulės, Žalgirio, Oršos ir kiti mūšiai, sukilėlių, partizanų kovos, Kovo 11-osios aktas. Tuose rieduliuose bus iškalti ir istoriškai žinomų tų įvykių dalyvių vardai.

Numatoma statyti riedulį ir šiuolaikiniams kultūros, mokslo, sporto laimėjimams įamžinti. Kairėje rato pusėje tarp riedulių stovės ir apžvalgos bokštas-varpinė su pasaulio lietuvių vienybės varpu, kurio garsai valys erdvę virš Lietuvos nuo visokio blogio. Arkos dešinėje stovės rieduliai su miestų, parėmusių šį projektą, pavadinimais. Bus iškaltos ir didžiausių, aktyviausių rėmėjų pavardės. Toliau bus įrengta vieta su scena įvairiems renginiams.

Centrinėje monumento kompozicijos dalyje stovės "Pasaulio lietuvių vienybės karūna". Ją sudarys aštuoni ratu stovintys apvaliai iš lauko akmenų išmūryti stulpai, simbolizuojantys pasaulio kryptis. Kolonos stovės ratu, aplink jas išgrįstas grindinys su "Karūnoje" esančiais aštuoniais takais, vedančiais link pakylėjimo centre išmūryto ugniakuro. Vaizdas iš viršaus simboliškai primena rėdos (tvarkos) ratą, kuris yra universalus ženklas, kilęs iš archajiškojo pasaulio modelio, įprasminančio laiko ir erdvės struktūras Lietuvos padangėje. Pakylėjimas –  simbolinis piliakalnio elementas, jo viršūnėje stovintis ugniakuras bus skirtas apeiginei ugniai uždegti, kuri yra svarbiausias akcentas, įprasminantis vienybės ryšį tarp šiapus ir anapus.

Aštuoniakampis ženklas rate, žymintis visas pasaulio šalis, buvo naudojamas ne tik senovės lietuvių, bet ir naujausių laikų krikščioniškojoje bažnytinėje architektūroje. Pvz., šoninių Vilniaus arkikatedros koplyčių viršus užsibaigia simboliniu dangaus skliautu su aštuoniomis kolonomis aplink jį. Tai rodo mūsų senovinio tikėjimo simbolių ir krikščionybės ištakų bendrumą.

Tarp kolonų bus aštuoni centre tarpusavyje sujungti metaliniai skliautai, simbolizuojantys dangų, o tarp jų – simbolinis Žemės rutulys. Virš jo skries senovinis Vytis – jis kartu bus ir vėjarodis, o pagal senovės tikėjimą – tai apsauga nuo viso blogio: pučiant priešingam vėjui suks kalaviją į vėjo pusę liepdamas: "Sustokit!" Koriuose tarp skliautų esantys akmenėliai simbolizuos kiekvieno įnašą į Lietuvos valstybės kūrimą: koriai primena bites, o bitės – vienybės simbolis.

– Ar tikite, kad tokie statiniai turi reikšmės tautos vieningumui stiprinti?

– Diskusijos apie tikrų tautinių religinių simbolių reikšmę tautos savasčiai išsaugoti, jos dvasiniam formavimui, perduodant tai ateities kartoms, plėsti nenorėčiau, nes kiekvienam nors kiek išsilavinusiam žmogui tai savaime suprantamas dalykas (tuo labiau kad to neleidžia daryti ir šio straipsnio formatas). Galiu pateikti tik kelis pavyzdžius, kurie plačiau žinomi. Tai tautinio simbolio, paminklo, skirto Vytautui Didžiajam Perlojoje, apgynimas sovietmečio pradžioje. Kitas pavyzdys – Kražių skerdynės, kai žmonės, negailėdami sveikatos ir gyvybės, gynė savo tikėjimą, neduodami iš jų atimti tikėjimo apeigoms skirto statinio – Bažnyčios. Tų tarp gynėjų buvo ir mano senelio Vincento sesuo Kotryna Mėčajūtė, vėliau ji buvo areštuota ir su kitais gynėjais nugabenta į kalėjimą Vilniuje, iš ten po tardymų netekusi akies, pėsčiomis grįžo namo. Sausio 13-osios įvykiai kalba patys už save.

– Kokia projekto preliminari sąmatinė vertė ir kaip ruošiatės surinkti lėšas?

– Projektui įgyvendinti reikėtų apie 1 mln. eurų. Kadangi šis monumentas skirtas pasaulio lietuvių, gyvenančių Lietuvoje ir už jos ribų vienybei stiprinti, tautos sutelktumo įdėjai išreikšti, nutarėme, kad jį statant turėtų galimybę dalyvauti visa tauta, norinti prisidėti konkrečiu savo indėliu.

Šiuo metu stengiamės supažindinti tautiečius su ta idėja ir to projekto vaizdiniu, kad žmonės susidarytų savo nuomonę apie tai. Gvildendami tautos vienybės idėją, nutarėme kelti simbolinę lėšų rinkimo bangą, kuri jau prasidėjo nuo Neringos. Yra išdrožta pereinamoji ąžuolinė krivūlė, kuri reiškia žinią apie projektą. Miestas, priėmęs ją, įsipareigoja pagal galimybes paremti projektą lėšomis ir padėti "Lietos" labdaros fondui suorganizuoti specialius renginius tame mieste, skirtus lėšoms rinkti.

Projektą parėmusių miestų pavadinimai bus išdrožti ant krivūlės koto. Dar turime išleidę atminimo lakštus "Lietus", kuriuos galima įsigyti renginių metu. Renginiuose yra demonstruojamas filmas, pasakojantis apie projekto idėją. Po pristatymo vyksta koncertai, juose dalyvauja žymūs Lietuvos atlikėjai, taip sutikę prisidėti prie lėšų rinkimo akcijos. Per renginius surinktos lėšos skiriamos monumentui statyti. Be to, tariamės su įtakingų visuomeninių organizacijų vadovais, kad jie ne tik patys prisidėtų įgyvendinant projektą, bet tai padaryti paragintų ir savo organizacijos narius.

– Vadinasi, pinigų iš valstybės neprašysite?

– Į Vyriausybę nesikreipiame todėl, kad norime konkrečiu pavyzdžiu sulaužyti tą įsisenėjusį stereotipą, kai viską sprendžia valdžia. Buvo pasiūlymų ir dėl ES lėšų, bandant tą idėją įvilkti į bendrijai tinkamą apdarą. Bet toks pasiūlymas man nepriimtinas. Juk ne fermą statome, ne ūkinį pastatą, ne kiaulidę, o "Pasaulio lietuvių vienybės karūną", būsimą mūsų tautos, gyvenančios Lietuvoje ir už jos ribų, vienybės simbolį.

Ši idėja man nėra kieno nors duotas užsakymas. Tai mano tikėjimo, sąmonės, žinių, įsitikinimų, kūrybinių ir dvasinių galių išbandymas, savotiškas gyvenimo apibendrinimas. Šiemet švęsiu savo buvimo Žemėje 65-metį ir kūrybinio kelio 45-metį, todėl esu gana subrendęs ir žinau, ko siekiu. Stengiuosi, kad projekto įgyvendinimas būtų kuo tikresnis, teisingesnis, neapipintas vienadienių, trumpalaikių politinių siekių ar valdiškos nomenklatūros voratinkliais. Įgyvendinant tą idėją pirmiausia turi pasireikšti žmogus individas, savarankiškai priimantis sprendimą: statyti ar nestatyti, prisidėti ar neprisidėti prie vienokio ar kitokio sumanymo. Tokie dalykai turi būti grįsti savanoriškumo pagrindu.

– Ar susiduriate su nepatenkintais, nepritariančiais šiai idėjai?

– Bet ką darant visada atsiras prieštaraujančiųjų. Kai kadaise statė Eifelio bokštą, nemaža dalis žymių Prancūzijos žmonių tiesiog krūtine stojo prieš tokį sumanymą, sakė, kad bokštas sudarkys miesto vaizdą. Dabar Paryžius be Eifelio bokšto tiesiog neįsivaizduojamas.

– Monumento autorius esate jūs. O kas dar prisidės prie projekto įgyvendinimo?

– Taip, aš esu to projekto autorius. Dievas taip davė, kad sutalpino manyje ir skulptoriaus, ir architekto, ir idėjų generatoriaus, ir organizatoriaus savybių. Mano asmeniniams kūriniams įgyvendinti to iki šiol pakakdavo, o jei kas neaišku, tai visada pasitariu, padiskutuoju su kolegomis, specialistais, bet galutinį sprendimą priimu pats. Manau, kad tai yra laisvo menininko, kūrėjo prigimtinė teisė. Be abejo, vienam įgyvendinti tą sumanymą neįmanoma. Dirbant organizacinius "Lietos" fondo veiklos darbus man talkina nedidelė, bet nuoširdi, ištverminga, darbšti komanda, o kurti monumentą padės ir mano sūnus Tautvilas, kuris irgi yra skulptorius. Papildomus darbus atlikti kviesime patyrusius meistrus, vienokios ar kitokios srities specialistus, nes nemažą apimtį sudarys žemės formavimo aikštės paruošimo, betonavimo, mūrijimo, takų grindimo, metalo virinimo ir kiti darbai. Reikės traktorių, ekskavatorių, kranų, sunkvežimių, tralų ir kitokios technikos.