Jį 12 val. sostinėje pasveikino V. Landsbergio bendraminčiai ir draugai, kamerinis choras „Aidija“.
Su gimtadieniu Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Kovo 11-osios Akto signatarą pasveikino Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Nuoširdžiai sveikinu profesorių Vytautą Landsbergį su 94-uoju gimtadieniu. Šia proga noriu jam padėkoti už išskirtinę drąsą ir nepalaužiamą ryžtą, kurių taip reikėjo mūsų valstybei. Už tai, kad Lietuvai lemtingomis dienomis jis telkė žmones ir tvirtai gynė mūsų tautos teisę pačiai spręsti savo likimą. Už tai, kad padėjo pasauliui išgirsti Lietuvos balsą“, – sveikinime cituojamas J. Olekas.
Anot jo, profesoriaus indėlis į nepriklausomybės atkūrimą ir jos gynimą yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis.
„Šiandien mūsų pareiga yra branginti šią laisvę ir perduoti ją ateities kartoms“, – sakė Seimo pirmininkas.
Jis teigė linkintis profesoriui stiprios sveikatos, artimųjų šilumos ir kasdienio džiaugsmo, kurį teikia muzika ir poezija.
V. Landsbergis gimė 1932 m. Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio bei kalbininko Jono Jablonsko dukters Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje.
Iš pradžių V. Landsbergis buvo pasirinkęs muziko kelią – baigė Juozo Gruodžio muzikos mokyklą, vėliau – Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje.
Dar studijuodamas ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990-ųjų kovo, dėstė įvairiose aukštosiose mokyklose.
1988 m. birželį V. Landsbergis buvo išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o rudenį įvykusiame Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas į Seimą. Įsitraukęs į Lietuvos Sąjūdžio veiklą, V. Landsbergis tapo jo lyderiu.
1990 m. kovo 11 d. politikas išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame tą dieną paskelbta, kad atkuriama Lietuvos Respublikos Nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją V. Landsbergis tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu.
2022 m. birželio 30 d. Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.
Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas taip pat yra šachmatininkas, meno, kultūros, muzikos istorikas, kultūrologas, publicistas, inicijavęs dešiniosios konservatorių partijos – TS-LKD – susikūrimą.
1993 m. gegužės 1 d. steigiant Lietuvos konservatorių partiją, V. Landsbergis išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. juo perrinktas ir ėjo šias pareigas iki 2003 m.
1990–1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su Sovietų Sąjunga delegacijos pirmininkas.
1991 m. liepą jis su Rusijos Federacijos prezidentu Borisu Jelcinu pasirašė Lietuvos ir Rusijos Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį (ji įsigaliojo 1992 m.,). Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
1991 m. Helsinkyje Lietuvos vardu V. Landsbergis pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamąjį aktą, 1992 m. Paryžiuje – Paryžiaus chartiją, Rio de Žaneire – Žemės chartiją, pasiekė (su kitais) susitarimą, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai.
(be temos)
(be temos)
(be temos)