Miško kenkėjų pažeidimai penkiose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

„Per pastaruosius keletą metų tai yra pirmas kartas, kai skelbiama stichinė nelaimė dėl nuo masinio miško kenkėjų plitimo susidariusios situacijos miškuose“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris įstatyme nustatytą kriterijų viršija Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. kubinių metrų), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.), Trakų (daugiau nei 26 tūkst.) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst.) rajonų savivaldybių miškuose.

Ignalinos rajone registruotas masinis spyglius graužiančių kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių išplitimo židinys 1197 ha plote, čia vidutiniškai pažeisti 85 proc. augančių medžių, o vidutinė pažeisto medžio defoliacija siekia 73 procentų. Bendras pažeistų medynų tūris sudaro apie 400 tūkst. kubinių metrų.

Anot pranešimo, minėtose savivaldybėse pradedamos taikyti aplinkos ministro nustatytos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.

„Valstybinė miškų tarnyba artimiausiu metu apie stichinę nelaimę praneš minėtose vietovėse miško valdytojams, savininkams bei naudotojams ir nurodys būtinas vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemones, konsultuos specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo klausimais“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu, – sanitariniai kirtimai.

Valstybinių miškų urėdija, perspės vietos gyventojus ir valstybiniuose miškuose įrengs informacinius ženklus apie planuojamas taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, organizuos spyglius graužiančių kenkėjų apniktų medynų bei medienos, pagamintos likviduojant stichinių nelaimių padarinius valstybiniuose miškuose, apsaugą nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų, vykdys kitus būtinus darbus, kad kuo skubiau būtų pašalinti stichinių nelaimių miškuose padariniai.

„Vienas pagrindinių darbų, kovojant su žievėgraužio tipografo plitimu, – sanitariniai kirtimai ir kenkėjų užpultos medienos pašalinimas iš miško, medienos žievinimas ar jos apsaugojimas kitomis priemonėmis. Šie darbai vykdomi nuolat, siekiama pirmiausia sutvarkyti naujai pažeistus medžius“, – tvirtino Valstybinių miškų urėdijos vadovas.

Aplinkos ministerijos teigimu, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, gavę pranešimą, per dešimt kalendorinių dienų privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse, ir pastebėjus žievėgraužio tipografo (Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse) ar pušinio pjūklelio (Ignalinos sav.) pažeidimus per penkias dienas apie juos pranešti Valstybinei miškų tarnybai. Jie taip pat įpareigoti  įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones pagal gautus Valstybinės miškų tarnybos nurodymus.

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų apgyvendinto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras.

Veiksmingai mažinti spyglius graužiančių kenkėjų daromą žalą galima tik medžių lajas apdorojant insekticidais.

Lankymasis stichinių nelaimių pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai ar purškimai.

„Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau turėtų atkreipti dėmesį į miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus“, – teigiama ministerijos pranešime.