ĮTAMPA

Perkėlose - kilometrinės eilės

Bendrovės Smiltynės perkėla senojoje ir naujojoje perkėlose vakar nusidriekė ilgos lengvųjų automobilių, autobusų, mikroautobusų ir sunkvežimių eilės. Didžiuma lengvųjų automobilių buvo su Vilniaus ir Kauno numeriais. Senojoje perkėloje automobiliai sudarė 150-200 metrų eilę, naujojoje eilė buvo penkiskart ilgesnė – jos pabaiga siekė Minijos gatvę.

Tokios eilės perkėloje šią vasarą įprastas reiškinys, nes žmonės bandė prieš įvedant mokesčius nemokamai persikelti per marias arba skubėjo į birželio 28 d. Juodkrantėje vykusį vienos mobiliojo ryšio kompanijos renginį. Tada eilė prasidėjo prie “Kemi” autoserviso ir visi sakė, kad pasiektas “rekordas”.

Nuo ko priklauso eilės ilgis ir kaip savo darbą organizuoja vežėjai? Smiltynės perkėlos pervežimų vyresnysis specialistas Vaidas Velykis tvirtina, kad šiuo metu naujojoje perkėloje dirba trys keltai, beje, grafiko nėra, atsižvelgiama į norinčiųjų persikelti skaičių.

“Eilės priklauso nuo oro ir savaitės dienos, - sakė V.Velykis. - Pirmadienį daugeliui prasideda atostogos, tad vakarykštės eilės susidarymas nesunkiai paaiškinamas. Eilės susidaro apie 10.30, o “ištirpsta” po penkioliktos valandos”. Ar galima ką nors padaryti, kad eilių nebūtų? Vyresnysis specialistas mano, kad vežėjai daro visa, kas įmanoma su tokia technika.

Radikali priemonė nuo eilių yra. Reikia pastatyti tiltą, kuris sujungtų Kuršių neriją su žemynu. Tilto statybos idėją kažkada siūlė susisiekimo ministras Juozas Žvaliauskas, architektas Petras Lapė, bet tada visuomenė ją sutiko priešiškai, o pats statybos iniciatorius buvo pavadintas svajotoju.