Lietuvybė

Perspėja apie pavojų kalbai

Nors 2004-uosius Seimas paskelbė Kalbos ir knygos metais, vis garsiau kalbama apie grėsmę lietuvių kalbai. Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio jubiliejų, kurį minėsime šių metų gegužės 7-ąją, UNESCO įtraukė į prestižinį kultūros įvykių kalendorių. Kai kurie žinomi žmonės teigia, kad šalyje vykstantys Kalbos ir knygos metams skirti renginiai tėra tik dėl „paukščiuko“.Dar daugiau: jubiliejiniais metais pasigirsta gąsdinančių perspėjimų, kad nemokame pasinaudoti laisvės privalumais. Jei nepasipriešinsime madai svetimžodžiauti, mūsų kalbai ir tautai ateityje gresia susinaikinimas.

Saugojo lietuvybę

Istorija byloja, kad būtent nelaisvėje atsiskleidė visa lietuvio stiprybė. Carinei rusų valdžiai 1864 metais uždraudus spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškais rašmenimis, visi Lietuvos raštai, net maldaknygės turėjo būti spausdinami rusiškomis raidėmis. Mokyklose įsakyta lietuvių vaikus mokyti tik rusų kalba. 40 metų truko neregėto masto rusifikacija, Lietuvos atribojimas nuo atvirų ryšių su Europos kultūra. Tačiau carinės Rusijos priespauda lėmė ne lietuvybės sunaikinimą. Prasidėjo kultūrinis ir politinis sąjūdis su nelegaliai leidžiama lietuviška spauda bei pasaulyje analogų neturinčiu knygnešystės fenomenu. Sunkus, daugeliui lietuvybę puoselėjusių žmonių tremtimi grėsęs 1864-1904 metų laikotarpis lėmė lietuvių tautos savimonės brandumą ir galiausiai - valstybingumą.

Atkūrus nepriklausomybę, galime džiaugtis lietuviškų knygų ir periodinių leidinių įvairove. Pavyzdžiui, 1990 metais pasirodė 273 pavadinimų laikraščiai ir 59 žurnalai, 2002 metais - 318 laikraščių ir 353 žurnalai, o 2003 metais - 314 laikraščių ir 357 žurnalai. Kasmet lentynas papildo tūkstančiai išleistų knygų. Kai kas leidinių gausoje įžvelgia grafomanijos, spausdinto žodžio nupiginimo pavojų.

Lituanistai dūsauja

Kadaise skelbimo laikraštyje į bibliotekininkų kursus atvesta Aldona Braukylienė po to visą gyvenimą atidavė knygai. Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje tebedirbanti 67 metų moteris knygų ir periodikos leidinių margoje pasiūloje bėdos nemato. Žmogus turi iš ko pasirinkti, ką skaityti. Bibliotekininkė šiandien didžiausią pavojų mato ne lietuviškai knygai, bet kalbai. „Eini Klaipėdos gatve, bet dėl užsienietiškų iškabų gausos atrodo, jog esi ne Lietuvoje“, - sielojosi moteris.

Lituanistai irgi dūsauja, kad moksleiviai vis mažiau skaito ir rūpinasi gimtąja kalba. Jie pastebėjo, kad beveik visuose lietuvių namuose, kur yra mokyklinio jaunimo, rasi anglų, vokiečių ir kitų kalbų žodynų, o tik retai kur - lietuvių kalbos žodyną. Kalbos ir knygos metų proga Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga metė gelbėjimosi ratą - pakvietė dalyvauti akcijoje „Kiekvienai šeimai - po gimtosios kalbos žodyną!“.

Kalbų šiukšlynas

Dešimties knygų autorius, Mažosios Lietuvos istorijos žinovas 73 metų Bernardas Aleknavičius abejoja, ar panašios akcijos gali padėti išlikti lietuvių kalbai. „Daugelis Kalbos ir knygos metų renginių vyksta tik dėl „paukščiuko“. Didžiausia bėda išlieka: gyvendami laisvoje šalyje, nebevertiname savo gimtosios kalbos, ją atmetame. Mūsų kalbai ir tautai gresia susinaikinimas“, - prognozavo B. Aleknavičius. Pasak jo, gimtosios kalbos atmetimo pavyzdžių galime išvysti ant kiekvieno kampo. „Eikite per Klaipėdą ir stebėkite iškabas, reklamas. Garantuoju, pamatysite daugiau užsienietiškų žodžių. Pavertėme savo miestą svetimų kalbų šiukšlynu!“, - rėžė vyras. Jis neslėpė pykstąs ant Lietuvos valdžios. Seimas, 2004-uosius paskelbęs Kalbos ir knygos metais, per visus atkurtos nepriklausomybės metus nesugebėjo išleisti griežto įstatymo, kuris gintų lietuvių kalbą ir būtų patikimas ginklas gimtosios kalbos saugotojams, kariaujantiems su madingais svetimžodžiais. Dabar etatiniai lietuvių kalbos sargai bejėgiškai skėsčioja rankomis ir stena, kad „Leo“, „Body Flex“, „Pizza“ ir kitokie firmų pavadinimai Lietuvoje atsiranda įstatymų numatyta tvarka.

Sutirštino spalvas?

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Aleksandras Žalys sutiko, jog B.Aleknavičiaus keliama problema turi pagrindą. „Anglų kalbos dominavimas viešajame gyvenime yra akivaizdus. Bet vargu ar reikėtų skambinti pavojaus varpais, kad mums gresia susinaikinimas“, - kalbėjo dekanas, pabrėžęs, jog nesutinka su tokiu pesimistiniu spalvų sutirštinimu. Akademinė bendruomenė apie šį rūpestį diskutuoja ne vien mokslinėse konferencijose, skirtose Kalbos ir knygos metams. „Sutinku, kad jubiliejiniai renginiai padėties nepakeis. Reikia įstatymų, griežtesnės valstybinės politikos“, - sakė A.Žalys. Pasak jo, artėjantys Prezidento ir Seimo rinkimai yra gera proga mūsų politikams priminti gimtosios kalbos reikalus. Juos reikia tvarkyti ir dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Nors joje puoselėjamos tautų vertybės, bet globalizacija turi savybę niveliuoti kultūrinius skirtumus.