PIKTINASI ATNAUJINTU UGDYMU: IKI ŠIOL GERAI MOKĘSI VAIKAI TAPO DVEJETUKININKAIS

Pasipiktinimą sukėlė nuo šio rugsėjo mokyklose atnaujintos mokymo programos. Iki šiol gerai mokęsi vaikai tapo dvejetukininkais. Anot tėvų, programose prašokti visi metai, praneša LNK.

Pavyzdžiui, baigus aštuntą klasę matematikos pamokose – iškart dešimtos klasės dalykai. Maža to – nėra vadovėlių. Švietimo ministras sako, kad jie ir nebūtini. Mokytojai turi patys sugalvoti iš ko mokyti vaikus pagal naują programą. Ministras pripažįsta – pokyčiai netinkami, bet nieko padaryti esą nebegalima.

„Iš kokio medžio jie iškritę, ar iš kokių stebuklingų šaltinių jie parėmė išvadą, kad reikia perdėlioti taip“, – piktinosi vilnietis Liutauras Ulevičius.

Tai dar švelnios pastabos, kurias LNK Žinios išgirdo iš moksleivių tėvų, pasipiktinusių Lietuvos švietimo formuotojais.

„Turiu didelių abejonių dėl jų sveiko proto, sugebėjimo mąstyti“, – sakė L. Ulevičius.

Anot tėvų, dabar, pavyzdžiui, matematikos pamokose po aštuntos klasės iškart tenka mokytis to, kas iki šiol buvo dešimtoje klasėje. „Prašokta“ visa devinta klasė.

Arba su fizika susipažįstantys septintokai pradeda nuo to, kas iki šiol būdavo net dvejais ar trejais metas vėliau.

„Pirmą kartą vaikai susiduria su tuo mokslu, ir jie pradeda nuo bangų teorijos“, – stebėjosi L. Ulevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Prieš kameras kalbėti nenorėję tėvai iš kitos mokyklos pasakojo, kad devintokams duodamos spręsti pirmą kartą matomos lygtys. Iki šiol gerai mokęsi vaikai tapo dvejetukininkais. Mokslo metams įpusėjant jau rimtai nerimaujama, kad gali nepavykti pereiti į aukštesnę klasę.

„Kai kuriais atvejais matematikoje jie mokosi tą patį dalyką – septintokas, devintokas ir dešimtokas“, –  tvirtino L. Ulevičius.

Ne tik vaikams stresas. Bet ir tėvams papildomos išlaidos. Samdo korepetitorius.

Iš kokio medžio jie iškritę, ar iš kokių stebuklingų šaltinių jie parėmė išvadą, kad reikia perdėlioti taip.

„Tikrai yra ne tik matematikos dalyke, ir ne tik ties 9 klase, turinys perkeltas iš vienų metų į kitus“, – sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

Švietimo ministras sako, kad priekaištų neteko girdėti.

„Neteko girdėti tokių signalų, kad būtų koks turinys per sunkus. Suprantame, kad atnaujinus programas jos kaip tik suderintos tarpusavyje. Ką turėdavome anksčiau, pavyzdžiui, fizikoje reikia taikyti formules, kurias matematikoje išmoksti vėliau“, – aiškino švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Problemą dar gilina, kad švietimą prioritetu paskelbusi Vyriausybė atnaujino mokymo programas, bet neparūpino vadovėlių.

„Kalbant apie matematiką, devintokai jau turi vadovėlį, o vienuoliktokai – ne. Šiandien dienai jis nėra parengtas. Nėra. Vienuoliktokai neturi mokymo priemonių“, – teigė Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Mokslo metams įpusėjus, aprūpinimas vadovėliais dar tik įsivažiuoja.

„Šiandien norime pasidžiaugti, kad skirtas finansavimas papildomiems vadovėliams įsigyti ir tie skaičiai, kurie rodo, kiek jau vadovėlių įsigyta, tikrai leidžia kalbėti apie įsivažiuojantį procesą“, – kalbėjo A. Ranonytė.

Ministras sako, kad vadovėliai ir nėra privalomi.

„Vadovėliai nėra privaloma priemonė, kokias priemones pasirenka yra sprendimas pačios mokyklos“, – nurodė G. Jakštas.

Mokyklose dabar įvairiai. Vienose – turinys pagal naują programą, bet vadovėliai – vis dar senieji. Kitose – dar didesnė mišrainė.

„Dalis iš seno kokio vadovėlio, dalis iš „YouTube“ filmuko anglų kalba. Dalis iš neaišku kokios aplikacijos“, – kalbėjo L. Ulevičius.

Dėl darbo sąlygų ir taip streikuojantiems mokytojams nuo šių metų reikia patiems sugalvoti iš ko mokyti vaikus.

„Mokytojams tai tikrai yra labai didelis krūvis. Ypač mokyti trečiokus, tai yra vienuoliktokus“, – tvirtino Vilniaus S. Nėries gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.

Nors streikuose profsąjungos nekėlė priekaištų dėl atnaujintų mokymo programų. „Nuo mokytojo priklauso, ar jis pristato privalumus, kodėl jam geriau mokytis to 9 klasėje, ar piešia truputį dramatį paveikslą“, – sakė A. Ranonytė.

Sprendimas dėl programų atnaujinimo priimtas prieš penkerius metus. Pusę metų dirbantis švietimo ministras sako, kad tai, kaip greitai programos atnaujintos – klaida.

„Toks atnaujinimas nėra tinkamas, kad atnaujinant daug programų vienu metu, per grubiai per vienus metus“, – įsitikinęs ministras.

Bet dabar jau nieko geriau esą padaryti negalima.

„Daugelis mokyklų prie to prisitaikė. Aišku, tai nėra paprasta. Bet minėjau, kad neįmanoma padaryti geriau, su tokiu procesu, kuris buvo suplanuotas dar 2018 metais“, – nurodė G. Jakštas.