MIESTO ŠIRDIS

Piliavietės ateitis tebekelia abejonių

Valstybės turto fondas nekreipia dėmesio į klaipėdiečių interesus ir artimiausiu metu ketina suformuluoti bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ privatizavimo sąlygas. Rugpjūčio pabaigoje laikinas Valstybės turto fondo vadovas Antanas Malikėnas uostamiesčio merui Rimantui Taraškevičiui atsiuntė raštą, kuriame prašoma pareikšti nuomonę apie bendrovės privatizavimo programos projektą. Iš rašto aišku viena: kad ir kiek kartų miesto ir apskrities vadovai Turto fondui aiškino apie uostamiesčio interesus labiausiai atitinkančias „Klaipėdos laivų remonto“ privatizavimo sąlygas, projekte vis tiek išliko nepalankių nuostatų, trukdančių piliavietės teritorijoje sukurti istorijos ir turizmo centrą.

Kas griaus pastatus

R.Taraškevičiaus nuomone, į „Klaipėdos laivų remonto“ privatizavimo sąlygas verta įrašyti nuostatą, kad bendrovės pirkėjas arba pati bendrovė nugriautų piliavietės teritorijoje esančius pastatus, patenkančius į planuojamo statyti Valstybinio jūrų uosto direkcijos administracinio pastato sklypą bei trukdančius kelio į kruizinių laivų terminalą statybai.

„Potencialus bendrovės pirkėjas turi aiškiai žinoti, kad numatytų nugriauti pastatų vietoje niekas negalės planuoti gamybinės veiklos, kitokios gamybinės plėtros“, - teigė uostamiesčio meras.

Griautini pastatai - dokų cechas, medienos cechas ir du metaliniai angarai. Angarai kurį laiką galėtų būti naudojami kaip jachtų saugykla, tačiau ateityje jų vietoje turi atsirasti kitos paskirties pastatai. Tokia nuostata užkirstų kelią investuotojui už griaunamus pastatus vėliau reikalauti kompensacijos.

Pasak R.Taraškevičiaus, kalbantis su Valstybės turto fondo generaliniu direktoriumi Povilu Milašausku, buvo prieita nuomonės, kad toks nereikalingų pastatų griovimo planas neprieštarautų privalomoms privatizavimo sąlygoms.

Jokių mokesčių

Miesto vadovo nuomone, Valstybės turto fondui nurodyta dar viena esminė privatizavimo sąlygų nuostata: būtina visapusiškai įvertinti bendrovės pirkėjo įmonės techninio vystymo pasiūlymus, siūlomų investicijų dydį bei jų įgyvendinimo trukmę. Tai turėtų užtikrinti, kad bus įgyvendinti sprendimai, numatyti visos dabartinės „Klaipėdos laivų remonto“ teritorijos detaliajame plane.

Be to, Valstybės turto fondas informuotas, kad privatizavimo sąlygose turi būti aiškus reikalavimas, kad Klaipėdos gyventojai ir turistai galėtų nemokamai patekti į piliavietę per paveldo objektą - pasukamą tiltelį. „Galiu įtarti, kad neilgai trukus gali atsirasti norinčių daryti mažą biznelį - apmokestinti vaikščiojimą senuoju tilteliu“, - pastebėjo R.Taraškevičius.

Ko dar laukti?

Klaipėdos meras teigė, kad delsti privatizuoti „Klaipėdos laivų remontą“ nebeverta. Spartesni bendrovės privatizavimo problemų sprendimai bus naudingi uostamiesčiui platesne prasme: pagaliau bus galima įgyvendinti ne vieną dešimtmetį puoselėtus piliavietės regeneravimo planus, sukuriant šiuolaikinį istorijos, turizmo, rekreacijos centrą.

R.Taraškevičius kalbėjo, jog atsakant į pastarąjį Turto fondo laišką gimė mintis nurodyti, kad „Klaipėdos laivų remontas“ turėtų būti privatizuotas pagal dar 1998 metais Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Jie kalba apie svarbių šalies infrastruktūros arba dominuojančių ūkio objektų privatizavimą. Atsižvelgiant į didžiulę Klaipėdos piliavietės teritorijos reikšmę turizmo plėtrai, tokias nuostatas ir būtų galima taikyti, tereikia tik politinės valios.

Turto fondui savivaldybė pasiūlė baigti bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ privatizavimą dar šiais metais. Tačiau, kaip „Klaipėdai“ teigė R. Taraškevičius, įvertinus procedūrų atlikimo laiką, bendrovės privatizavimas gali būti baigtas ne anksčiau kaip 2004-ųjų pirmąjį pusmetį.

Apie tai, kas galėtų pirkti „Klaipėdos laivų remontą“, garsiai dar nekalbama. Įvairūs šaltiniai teigia, kad bendrove domėjosi „Vilniaus prekyba“, tokias galimybes svarsto ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO).