Planas - lyg šliaužiantis perversmas

Miesto politikus ir valdininkus apstulbino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projektas.

Įsikarščiavęs savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas projektą pavadino tyliuoju šliaužiančiu perversmu.

Anot jo, specialieji planai rengiami juos derinant su patvirtintais detaliaisiais planais. Tačiau Kuršių nerijos tvarkymo planas parengtas remiantis 1994-ųjų toponuotrauka.

„Savivaldybė yra parengusi Smiltynės detalųjį planą, kuris suderintas su Vyriausybe, bet į jį parko tvarkymo plane neatsižvelgiama“, - stebėjosi departamento direktorius.

Meras Rimantas Taraškevičius nustebo sužinojęs, kad negalima vietoje Smiltynės laivų kapinių įrengti jachtų uostą. Negalima pastatyti buriavimo mokyklą vietoje šalia esančios apgriuvusios tinklų gamyklos.

Tvarkymo plano rengėjai nenumato šioje vietoje galimybės statyboms, teritorija gali būti tik rekultivuota.

„Kartą, svarstant parko tvarkymo planą, į mano kabinetą įsiveržė Neringos žalieji ar mėlynieji ir apkaltino, kad aš, kaip Arvydas Sabonis Preiloje, rengiuosi Smiltynėje pasistatyti namą“, - prisiminė meras.

Jį stebino, kad parko tvarkymo plane nėra pažymėta kai kurių Smiltynės pastatų. „Negi juos reikės nugriauti, patvirtinus tvarkymo planą“, - šmaikštavo miesto vadovas.

Klaipėdos vyr. architektas Almantas Mureika pasigedo parko tvarkymo plane vietų, kur galėtų būti pastatyti tualetai.

„Yra patvirtinta miesto tualetų išdėstymo schema, suderinta su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Negi jų statyti nebeleis?“ - klausė vyr. architektas.

Anot jo, tvarkymo plane nėra numatyta galimybės tiesti inžinerines komunikacijas.

„Jeigu ruošiamas parko tvarkymo planas, tai jame turi atsispindėti, kaip bus tvarkoma nerija. Tačiau dabar yra paruoštas ne tvarkymo, o draudimų planas“, - sakė A.Mureika.

Jam savivaldybės Teritorijų planavimo komitetas nurodė parengti Klaipėdos savivaldybės poziciją raštu ir įteikti parko tvarkymo plano rengėjams.