Šiuo metu žinoma, kad 600 tūkst. nukentėjusiųjų apie duomenų nutekinimą iš Registrų centro nebuvo informuoti net kelis mėnesius.
„Tai rodo, kad valstybė nesugeba užtikrinti savo gyventojų asmens duomenų apsaugos“, – teigė „HubLegal“ advokatas Paulius Galubickas.
Tiesa, advokatai jau ėmėsi veiksmų ir rengia grupinį ieškinį – sieks, kad kaltininkai būtų nubausti, o aukoms atlyginta žala.
„Mes sukaupsime visus duomenis, kiek bus tokių interesantų. Tuomet sugrįšime su atitinkamomis sąlygomis, kaip galime toliau bendradarbiauti. Šiai dienai yra kreipęsi apie 200 asmenų“, – komentavo „HubLegal“ advokatas Laurynas Lukošiūnas.
Anot ekspertų, būtina fiksuoti viską, kas galėtų tarnauti kaip įrodymas.
„Visi nukentėję gyventojai turėtų išsisaugoti informaciją, gautą iš Registrų centro, apie tai, kad jų duomenys buvo nutekinti“, – kalbėjo P. Galubickas.
Tokia byla Lietuvoje būtų precedento neturintis atvejis. Iki šiol garsiau nuskambėjo tik automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ atvejis, kai prieš penkerius metus buvo nutekinti klientų duomenys.
„Teisinis procesas tikrai bus unikalus ir labai didelis. Kalbame turbūt apie vieną didžiausių tokio pobūdžio bylų, galimai net visos Europos istorijoje“, – sakė L. Lukošiūnas.
Tiesa, anot ekspertų, „CityBee“ ir naujausią duomenų vagystę iš Registrų centro net sunku lyginti.
„Yra sudėtinga pasakyti, kas turėtų būti atsakovas byloje ir ar tikrai tai turėtų būti Registrų centras“, – svarstė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
„Tų landų sudarymas net neturėjo būti įmanomas. Vadinasi, kažkas neatsakingai atliko savo pareigas. Tų asmenų atsakomybė gali būti įvairi – nuo drausminės iki pareigų netekimo“, – komentavo R. Jokubauskas.
Duomenys, kaip patvirtino policija, buvo siurbiami prisijungus per Migracijos departamentą.
„Mes kalbame apie daug rimtesnius dalykus – grėsmę nacionaliniam saugumui ir panašiai“, – neslėpė R. Jokubauskas.
„Žmogus tampa pažeidžiamas, t. y. šie duomenys gali būti platinami ir naudojami prieš žmogų, tad tai yra tapatybės vagystė“, – aiškino Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Nukentėjusiųjų – daugiau nei 500 tūkst., tad kyla klausimas, kokių kompensacijų žmonės galėtų tikėtis. „CityBee“ atveju daugiau nei 100 tūkst. eurų buvo išdalinta maždaug 350 žmonių.
„Kompensacijų galima tikėtis tikrai didesnių nei buvo „CityBee“ atveju, kuomet byla baigėsi 300 eurų kompensacija. Mes kalbame ne apie šimtus eurų, bet apie tūkstantines kompensacijas“, – teigė L. Lukošiūnas.
Anot teisininkų, Lietuva net neturi panašios bylos precedento, kuriuo galėtų remtis, o įstatymai grupiniams ieškiniams esą nėra palankūs.
„Yra daug visokių dalykų, kurie tą procesą apsunkina“, – kalbėjo advokatas, baudžiamosios teisės ekspertas Gintautas Bartkus.
Apie duomenų vagystę nebuvo pranešta laiku, tad institucijos, nuslėpusios informaciją nuo gyventojų, pažeidė Europos Sąjungos Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
„Žmonių informavimas apie jų asmens duomenis buvo derinamas kartu su prokuratūros pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą“, – sakė Registrų centro laikinasis direktorius Giedrius Cininas.
Anot advokato, tokie pasiteisinimai nieko neverti – esą kol gaištamas laikas, gyventojai jau galėjo būti apgauti potencialių sukčių.
„Kas gali uždrausti taikyti reglamentą, t. y. įstatymą, kuris labai aiškiai sako, jog apie duomenų nutekinimą turi būti pranešama? Kodėl pranešama? Būtent dėl to, kad žmonės toliau nenukentėtų“, – aiškino G. Bartkus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tiesa, pranešti Registrų centras esą neturėjo reikiamų įrankių.
„Visų pirma, yra labai didelis žmonių kiekis. Be to, Registrų centras tikrai neturi visų žmonių kontaktų, kuriais galėtų susisiekti“, – tvirtino G. Cininas.
Kompensacijų dydis esą priklausys nuo to, kaip nutekinti duomenys bus panaudoti.
„Jeigu mes pamatysime bangą kažkokių sukčiavimo atvejų ar net realaus apgavimo, būtų vienokia situacija. Jei situacija tuo ir užsibaigtų, t. y. galbūt kažkas rinko duomenų bazę, bet neturėjo tikslo sukčiauti, situacija gali būti kitokia“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas.
Byla, anot ekspertų, gali baigtis ir taikos sutartimi su gyventojais. Kitu atveju bylinėtis gali tekti net penkerius metus.
Naujausi komentarai