PO ISTORINĖS PERGALĖS STRASBŪRE: GYVENTOJAI VALDŽIĄ Į TEISMĄ GALI PADUOTI IR DĖL ŠYLANČIO ORO?

Du tūkstančiai pensininkių padavė Šveicarijos valdžią į teismą. Moterys teigia, kad joms per sunku išgyventi karščius ir dėl to kalta – Vyriausybė. Mat nepakankamai stengėsi, kad sustabdytų klimato kaitą.

Visų nuostabai, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad kaltinimai pagrįsti.

„Valstybė atsakovė nepasiekė savo ankstesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslų“, – kalbėjo Europos žmogaus teisių teismo prezidentė Siofra O'Leary.

Nustatyta, kad Šveicarija nevykdė Paryžiaus klimato kaitos konvencijos įsipareigojimų. Tad pensininkės pasiekė istorinę pergalę.

„Teismas pripažino mūsų pagrindinę teisę į sveiką klimatą ir į tai, kad mūsų šalis – Šveicarija – padarytų tai, ko iki šiol nepadarė. Imtųsi ambicingų priemonių, kad apsaugotų mūsų sveikatą ir visų ateitį“, – šnekėjo klimato aktyvistė Anne Mahrer.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tai tik pirmas žingsnis teisinga linkme. Turime nueiti dar labai ilgą kelią“, – teigė klimato aktyvistė Greta Thunberg.

Teisininkų bendruomenei toks sprendimas – netikėtas.

„Pats buvau gana skeptiškas ir laikiausi pozicijos, kad gali būti, jog priims nagrinėti, bet netikėjau, kad bus pažeidimas“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, advokatas Donatas Murauskas.

„Politikais nusivylusios visuomenės veiksmas, atsisukti į teismus. Tai yra visuomenės, kurią tiesiog užkniso klausytis bevaisių politikų pažadų“, – nurodė Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Teismas pripažino mūsų pagrindinę teisę į sveiką klimatą ir į tai, kad mūsų šalis – Šveicarija – padarytų tai, ko iki šiol nepadarė.

„Teismas pripažino, kad klimato krizė kelia egzistencinę grėsmę įvairaus amžiaus žmonėms. O nutarimas sukuria didžiulį precedentą, kuris gali būti taikomas visoms Europos šalims“, – pabrėžė teisininkas Gerry Liston.

Tai reiškia, kad nuo šiol visų Europos šalių gyventojai savo valdžią į teismą gali paduoti dėl šylančio oro, potvynio ar kitų klimato kaitos padarinių.

„Žinutė tokia išėjo, kad, vadinasi, čia yra žmogaus teisė. Jeigu man karšta, tai dabar galėsiu skųstis dėl karščio prieš savo Vyriausybę“, – šnekėjo Vilniaus universiteto dėstytojas, advokatas.

Tiesa, ne visai taip.

Žinant aplinkosaugos entuziastų aktyvumą, Europos Žmogaus Teisių Teismas numatė, kad gali būti užverstas milijonais skundų. Todėl nagrinėti priims tik grupinius ieškinius. Be to, reikės nenuginčijamų patirtos žalos įrodymų.

„Labai uždegama aiški žalia šviesa, indikacija būtent asociacijoms, veikiančioms šitoje srityje, kad jos šitą klausimą turi kelti, gali kelti ir vyriausybės turi į tai reaguoti“, – kalbėjo D. Murauskas.

„Tai svarbus sprendimas ir Šveicarijos vyriausybė į tai atsižvelgs. Atidžiai išanalizuosime šio sprendimo turinį ir siekiant išspręsti pažeidimus, pasiūlysime priemones“, – tikino Šveicarijos vyriausybės atstovas Alain Chablais.

Lietuva nuo ieškinių irgi neapsaugota.

„Tai tikėtinas variantas. Eina balandis ir yra 100-oji metų diena. Mes turėjome 10 šilumos rekordų vien šiemet“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Raudonas šauktukas ir kitoms vyriausybėms, ir kitų valstybių politikams, kad neturime skrieti paviršiumi“, – dėstė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

„Ėjimas į tuos teismus turbūt irgi kainuoja. Tai visuomenei reikia mobilizuotis“, – pabrėžė Ž. Morkvėnas.

Aplinkosaugos aktyvistų rankose – teisėtas įrankis, kuriuo dabar galima atsigriebti, pavyzdžiui, už ūkininkų išsikovotas pergales.

„Žingsnis atgal su žymėtu žaliuoju dyzelinu, žingsnis atgal su naftos dujomis“, – teigė S. Gentvilas.

„Taršiausi Lietuvos sektoriai yra transportas, žemės ūkis, pramonė. Kai imamės kokių nors sprendimų, ar vienai ar kitai sričiai, atsiranda toks didžiulis pasipriešinimo laukas“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.

„Miškų kirtimas, miškų kirtimų apimtys ir nacionalinis miškų susitarimas, mes visiškai velkamės“, – tvirtino Baltijos aplinkos forumo vadovas.

Lietuva irgi priklauso Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos. Pagrindinis įsipareigojimas – iki 2050-ųjų pasiekti visišką neutralumą klimatui.

„2030 metais Lietuva turi savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 21 proc., lyginant su 2005 metais“, – šnekėjo S. Gentvilas.

„Jeigu mes jų nepasiekiame, prasideda sankcijų mechanizmas, kada turime mokėti kaip valstybė baudas. Iš kokių pinigų mes juos mokame? Aišku, iš tų pačių mūsų biudžeto pyrago pinigų“, – kalbėjo A. Gedvilienė.

Tiesa, Europos Žmogaus Teisių Teismas baudų skirti ar finansinės kompensacijos priteisti negali.

„Tai yra toks procesas, kai vyriausybė turi atsiskaitinėti Europos Tarybos Ministrų komitetui, kaip jai sekasi vykdyti sprendimą iki to momento, kai komisija pasakys, kad mes esam įsitikinę, kad jūs įvykdėte sprendimą. Sankcijų, jokiu būdu, piniginių neskirs“, – nurodė Vilniaus universiteto dėstytojas, advokatas.

O kol Europa dėl klimato kaitos aiškinasi teismuose, didžiausiomis pasaulio teršėjomis vis dar išlieka Kinija ir Jungtinės Valstijos.