„Norime ir reikalaujame technologinių sprendimų, kada atsiradus raudonam pavojui suveiktų automatinis priedangų atrakinimas su tam tikrais technologiniais sprendimais“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis.
„Nusprendėme, kad turime daryti pažangą daug operatyviau ir tas yra pavesta atlikti Vidaus reikalų ministerijai, – kalbėjo ministras pirmininkas. – Raktinis žodis yra „Vieninga spyna“, akivaizdu, kad situacija, kuri įvyko vakar, ta prasme, šiąnakt, ji gali kartotis, ir, natūralu, kad esant raudonam pavojui turi būti užtikrinta visuomenei galimybė patekti ir rasti saugią vietą, saugią priedangą.“
Jis vylėsi, kad tą pavyks pasiekti „artimiausiu metu“, o proveržio jau tikimasi 2027-aisiais. Tais pačiais metais, anot M. Sinkevičiaus, turėtų būti centralizuotas ir sirenų valdymas.
„Civilinei saugai yra leidžiama panaudoti Gynybos fondo lėšas. (...) Nemažai lėšų yra skiriama kasmet. Trečias šaukimas (priedangų modernizavimui – BNS) netrukus, tai yra dešimtys milijonų eurų“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Kai kurios savivaldybės demonstruoja labai didelį aktyvumą ir rodo lyderystę pritaikant priedangas. Žinoma, kad pinigų klausimas išlieka aktualus, bet manau, kad atliepia poreikius. (...) Gynybos fonde mes lėšų turime ir jų skirsim tiek, kiek reikės, kol pilnai susitvarkysime“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Gynybos fonde mes lėšų turime ir jų skirsim tiek, kiek reikės, kol pilnai susitvarkysime.
Tais pačiais metais, anot M. Sinkevičiaus, turėtų būti centralizuotas ir sirenų valdymas.
„Lietuvos teritoriją dengia per 1 tūkst. sirenų, kurios galėtų grėsmės atveju būti aktyvuojamos. Dalį šių sirenų valdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba, didesnė dalis priklauso savivaldai. (...) Tai neleidžia užtikrinti vieningo centralizuoto veikimo ir sirenų, sakykime, aktyvavimo, esant poreikiui. Todėl priimtas sprendimas per 2027 metus centralizuoti sirenų valdymą“, – aiškino jis.
BNS skelbė, kad naktį iš antradienio į trečiadienį regione užfiksuoti keturi dronai, vienas jų įskrido į Lietuvos oro erdvę. NATO naikintuvai bepilotį orlaivį du kartus bandė numušti, tačiau nesėkmingai.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, labiausiai tikėtina, kad tai buvo ukrainietiški dronai, turėję atakuoti Rusijos objektus, tačiau nukrypę nuo kurso.
Tą pačią naktį taip pat užfiksuota apie dešimt meteorologinių balionų žymų, dėl kurių Vilniaus oro uoste buvo apribotas lėktuvų tūpimas, tačiau kilti orlaiviams leista.
Droną numušti antrąja raketa bandęs naikintuvas susidūrė su problemomis, tačiau nusileido saugiai
Droną sunaikinti antrąja raketa bandęs NATO naikintuvas susidūrė su problemomis, tačiau orlaivis galiausiai nusileido saugiai, sako Lietuvos kariuomenės vadas.
„Orlaivis su raketa saugiai nusileido ant žemės ir dabar jau yra tos šalies, kuri vykdė oro gynybos misiją, reikalas išsiaiškinti, kas atsitiko su ja“, – žurnalistams trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio sakė Raimundas Vaikšnoras.
Paklaustas, ar tai reiškia, jog į orą pakelto italų naikintuvo raketa neiššovė, generolas teigė negalintis patvirtinti šios informacijos.
Kaip skelbė BNS, naktį iš antradienio į trečiadienį NATO naikintuvai du kartus bandė sunaikinti šalies oro erdvę pažeidusį droną. Vienos į taikinį nepataikiusios raketos liekanos nukrito Biržų rajone.
Pasak kariuomenės, minėtoje teritorijoje įvestas planas „Skydas“, teritorija saugoma, o raketos likučiai – surinkti.
Situacijos apie antrąją raketą plačiau nekomentavo ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Niekas nėra slepiama, tik tiesiog pradžiai komunikuojant reikia viską labai aiškiai susitikslinti“, – sakė ministras.
„Techniniai klausimai dėl ginkluotės pobūdžio, dėl ginkluotės panaudojimo, dėl NATO procedūrų – tai nėra viešo aptarimo klausimai“, – pridūrė jis.
NATO oro gynybos misiją Baltijos šalyse iš Lietuvos italų kontingentas vykdo nuo liepos. Kariai skraido keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ (EF-2000).
Karinį vienetą spalio pabaigoje papildė maždaug šimtas Belgijos karių su šešiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
(be temos)