Trečiadienį Seimas vėl ėmėsi Aukštojo mokslo reformos. Po svarstymo parlamentarai pritarė Mokslo ir studijų įstatymo projektui.

Už naują įstatymo redakciją balsavo 44 parlamentarai, 7 pasisakė prieš, 9 - susilaikė. Dėl įstatymo priėmimo Seimas balsuoti ketina kitą savaitę.

Diskusijų pabaigos sulaukė ne visi

Po balsavimo įstatymo šalininkai sveikino savo kolegas, kurie kantriai dalyvavo diskusijoje ir sulaukė jos pabaigos. Mat į svarstymo pabaigą Seimo salė gerokai ištuštėjo. „Galutinis įstatymo projektas yra patobulintas ir išbandytas argumentais“, - įstatymo pritarimu džiaugėsi konservatorius Mantas Adomėnas.

Opozicijos atstovai taip pat dėkojo kolegoms už kantrybę, tačiau siūlė neskubėti kitą savaitę tvirtinti įstatymo, o diskusijas tęsti.

Savo pataisas siūlęs socialdemokratas Juozas Olekas pažymėjo, kad paskutinė įstatymo redakcijai yra kokybiškai geresnė už prieš tai buvusią, tačiau, anot jo, įstatyme lieka keletą labai rimtų trūkumų.

„Pakeisti tą sistemą ir versti didžiąją dalį studentų mokėti visą kainą (...) tai sudarys ne vienodas sąlygas Lietuvos jaunimui iš periferijos lygintis su tais, kurie ruošias didžiuosiuose miestuose“.

Socialdemokratė Birutė Vesaitė buvo dar kategoriškesnė. Anot jos, tai vienas iš ydingiausių projektų, kokiems Seimas pritarė po svarstymo.

„Šitas projektas tarnauja tik bankams ir didina socialinę atskirtį“, - piktinosi parlamentarė.

Rotacijai nepritarė

Daugiausiai ginčų kilo svarstant įstatymo nuostatą, kuria studentų rotacija, perskirstant studijų krepšelius, numatyta tik po dvejų studijų metų. Pirminiame, Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame projekto variante rotacijos nebuvo iš viso.

Svarstant Mokslo ir studijų įstatymą buvo pateikti keli pasiūlymai dėl studentų rotacijos, tačiau Seimas atmetė tiek siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo semestro rezultatų, tiek kasmet po kiekvieno kurso.

Nepritarus įstatymo pakeitimams Lietuvoje liko galioti senoji įstatymo redakcija, kai studijų krepšelius peržiūrimas po dviejų studijų metų.

Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.

Praėjusią savaitę pradėję svarstyti aukštojo mokslo reformos įstatymą jo šalininkai projektą vadino „evoliuciniu“, kritikai sakė, kad jį dar reikia tobulinti, o studentų atstovai viešame laiške Seimo narius ragino dirbti atsakingai.