Festivaliai, ypač su ilga istorija, liaudiškai tariant, užknisa. Kažkodėl to nenutinka su Poetiniu Druskininkų rudeniu, jis kasmet sugeba vis iš naujo nustebinti. Galbūt dėl to, kad ten vyrauja ne privalomieji paradai, o asmeninės erdvės ir dermės, nuo festivalio vėliavos pakėlimo iki paskutiniojo kavos puodelio imtinai.

Šįsyk irgi taip – intymokai ir neprivalomai, kiekvienas ten elgiasi kaip tinkamas, nieko ten nerikiuoja "vakaro vedėjų" balsai. Jei jie ir nuskamba, galima su jais elgtis kūrybingai, kaip poetams ir dera. Poetinis Druskininkų ruduo improvizacinis, Poezijos pavasaris tokią galimybę veik praradęs.

Buvo premijų, Poetinio Druskininkų rudens teikiama Jotvingių premija – viena dviejų svarbiausių. Ją gavo Rimvydas Stankevičius, vienas ryškiausių vidurinės kartos poetų. Jaunojo jotvingio premija atiteko kaunietei Indrei Valantinaitei, atrodo, kad kaunietiškoji kiek operetinė dvasia jos eilėse randa sau vietą ir tai šiai poetei itin "prie veido".

Kauniečiai Druskininkuose buvo pastebimi. Gintaras Patackas, trumpam iškeitęs Laisvės alėją į Maironio gatvę su kavine "Širdelė", Daiva Čepauskaitė su Aido Marčėno kepure, savaitraščio "Nemunas" žmonės, Erika Drungytė. Vėlyvo vakaro diskusijose Kaunas irgi buvo minimas geru, net rimuotu žodžiu.

Kadaise buvo kilusi mintis panašų festivalį surengti Kaune. Poetinio Druskininkų rudens dar nebuvo, bet jo idėjinis vadovas Kornelijus Platelis pasakė, kad festivalis bus ir vyks Druskininkuose. Žinoma, ruduo Druskininkuose gražus, yra daug vietos lapams kristi. Tačiau Ąžuolyne ar net Pelėdų kalne – ne mažiau. Gal mintis apie poetinius veiksmus šiose erdvėse nebūtų pavėluota.

Minėjau I.Valantinaitę, jaunąją jotvingę. Išsyk tektų paklausti – kur kiti jaunieji Kauno poetai ir poetės, kodėl jų ženklai veik pirštu nutrinami? Ar kaltos nepalankios infrastruktūros, miesto genius loci, ar dar kas? Miestas be poetų nėra visavertis miestas. Kad ir kiek merai ir kultūros skyriaus darbuotojai tvirtintų, kad yra visai kitaip.