Arūno Paulausko teigimu, daugiau kaip 25 metus policijoje ištarnavusiems pareigūnams buvo sukelta lūkesčių, jog nuo kitų metų jie gaus po 400 eurų piniginį priedą, jei liks tarnyboje, tačiau tam lėšų nenumatyta.

„Nenoriu čia paišyti kokių nors apokaliptinių scenarijų, jų tikriausiai nebus, bet prognozuočiau, kad po Naujų metų, jeigu papildomas finansavimas bus toks, koks yra šiuo metu projekte, sausį, vasarį, kovą, manau, kad policiją gali palikti maždaug nuo 300 iki 400 policijos pareigūnų, nes šiandien pareigūnai turi tą lūkestį į tą papildomą finansavimą ir ženklų atlyginimo padidėjimą“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete svarstant kitų metų biudžeto projektą sakė Policijos departamento vadovas.

Spalį policijos vadovas yra sakęs, kad tarnybai šiuo metu trūksta apie 1500 pareigūnų.

Anot generalinio komisaro, Policijos departamentas buvo pateikęs 84,5 mln. eurų papildomo finansavimo poreikį kitų metų biudžete.

Nenoriu čia paišyti kokių nors apokaliptinių scenarijų, jų tikriausiai nebus, bet prognozuočiau, kad po Naujų metų, jeigu papildomas finansavimas bus toks, koks yra šiuo metu projekte, sausį, vasarį, kovą, manau, kad policiją gali palikti maždaug nuo 300 iki 400 policijos pareigūnų.

A. Paulausko teigimu, apie 24 mln. eurų papildomai reikia darbo užmokesčiui didinti tolygiai keliant policijos pareigūnų atlyginimus, kad pradedančiojo pareigūno atlyginimas pagaliau pradėtų siekti šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydį.

„Matome, kad pagal dabartinį projektą Policijos departamentui numatyta papildomai skirti 12 mln. eurų atlyginimams didinti, tačiau kitoje eilutėje per 5 proc. mažinimą nusibraukia 5 mln. eurų, tai yra civilių atlyginimai, aprūpinimas, tai yra prekės ir paslaugos. Bendras kitų metų faktinis biudžeto didėjimas numatomas 7 mln. eurų, kas sudaro net ne visus 2 proc. viso mūsų biudžeto“, – tvirtino policijos vadovas.

Anot jo, pareigūnams taip pat žadėta, kad kasmet atlyginimas bus didinimas 7 procentais.

A. Paulausko teigimu, šie pažadai sustabdė pareigūnų išėjimą iš tarnybos.

„Nuo šių metų vidurio turime rekordiškai mažą policijos pareigūnų išėjimą į atsargą, tai rodo, kad pareigūnai su viltimi laukia to papildomo finansavimo“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad jau parengti ir šiuo metu derinami Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, kurie leistų mokėti kompensacijas už ištarnautus metus ir šiek tiek pakelti kategorijas.

Pagal parengtą 2026 metų biudžeto projektą, Policijos departamentui iš viso suplanuota skirti 360,5 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 293,8 mln. eurų.

Šiemetiniame biudžete policija turėjo 353 mln. eurų, iš jų – 283,3 mln. eurų atlyginimams.

Generalinis policijos komisaras per Seimo komiteto posėdį taip pat atkreipė dėmesį, kad nepaisant patvirtino karinio standarto, policijos pareigūnai iki šiol naudoja Kalašnikovo automatus. Vakarietiškus ginklus turi tik specializuotų padalinių pareigūnai.

„Tuoj prasidės ketvirti karo Ukrainoje metai, standartas patvirtintas dar 2022 metų rudenį ir iki šiol tikslinių lėšų šiam standartui įgyvendinti nesame gavę nė kiek“, – tvirtino A. Paulauskas.

Įstatymuose numatyta, kad karo atveju policija ir kitos vidaus reikalų sistemos tarnybos tampa karinių pajėgų dalimi.

Dėl prasto karinio aprūpinimo ir šalies vidurkio nesiekiančio darbo užmokesčio skundėsi ir kitų vidaus reikalų sistemos tarnybų vadovai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Renato Požėlos teigimu, ugniagesių gelbėtojų vidutinė alga yra daugiau kaip 100 eurų mažesnė už šalies VDU.

„Žiūrėdami į kitų metų biudžeto projektą, didelių iliuzijų neturime, kaip kai kurie kolegos, pasiekti, kad mūsų startas būtų nuo šalies VDU. Mūsų startas šiuo metu yra nuo 819 eurų, tai yra tokie faktai, mažiausią koeficientą gauna 187 ugniagesiai gelbėtojai, tai tie žmonės, kurie kasdien eina į gaisrus, rizikuoja savo gyvybe ir kartais nutinka tragedija, kaip nutiko vasario mėnesį“, – sakė jis.

R. Požėlos duomenimis, norint nors po 100 eurų ugniagesiams gelbėtojams padidinti atlyginimus kitąmet papildomai reikėtų 12 mln. eurų. Šiuo metu numatyta perpus mažiau.

Jis atkreipė dėmesį, kad dėl mažo užmokesčio pareigūnai priversti dirbti kitur, todėl į tarnybą atvyksta pavargę.

„Dar vienas galvos skausmas – infrastruktūros būklė. Turime 80 proc. prastos infrastruktūros, kurią reikia tobulinti“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas tvirtino, kad ir pasieniečiai uždirba 100 eurų mažiau nei VDU.

„Dėl to šiemet negalėjome iš turėtų lėšų atlikti pareigūnų vertinimo motyvuojant pakelti pareigybinės algos koeficientus. Darbo užmokesčiui mums šiais metais papildomai reikėtų 15,2 mln. eurų“, – teigė pareigūnas.

Pasirengti tinkamai ginkluotai gynybai VSAT papildomai reikėtų per 31 mln. eurų.

Viešojo saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas sakė, kad ir jo vadovaujami pareigūnai tikisi priemokų už ištarnautus metus.

„Tikrai būtų labai gaila tuos pareigūnus prarasti“, – pabrėžė vadas.

Anot jo, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai kelia klausimą, kodėl kariams didinami atlyginimai ir gerinamas jų aprūpinimas, o to nedaroma su vidaus reikalų sistemos pareigūnais, nors šie taikos metu atsakingi už viešąjį saugumą, o karo atveju taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nutarė kreiptis į Biudžeto ir finansų komitetą, kad spręsdamas dėl kitų metų biudžeto projekto šis atkreiptų dėmesį į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų bei tarnybų poreikius darbo užmokesčiui ir lėšoms už ištarnautus metus bei kariniam standartui įgyvendinti.

2026 metų biudžeto projekto visai vidaus reikalų sistemai planuojama skirti 1,07 mlrd. eurų.