Prasideda akcija „Poilsiauk atsakingai“. Ką svarbu žinoti? | KaunoDiena.lt

PRASIDEDA AKCIJA „POILSIAUK ATSAKINGAI“. KĄ SVARBU ŽINOTI?

  • 0

Liepą pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki vasaros pabaigos. Per ją Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai aktyviai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų naudodamiesi plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.

„Vasaros metu poilsiautojai, norėdami atsigaivinti, vyksta prie vandens telkinių arba lanko kitus gražius šalies kampelius miškuose ir saugomose teritorijose. Tad, jei norime ir toliau grožėtis Lietuvos gamta, labai svarbu kiekvienam lankytojui laikytis aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų, būti sąmoningam ir rūpintis aplinka“, – sakė Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas Vidmantas Zablackas.

Taip pat vasaros laikotarpiu atgyja ir vandens pramogos, o pasiplaukiojimas savaeige plaukiojimo priemone – viena iš jų. Todėl svarbu žinoti, kad ne visada ir ne visuose vandens telkiniuose tai daryti galima.

Jei norime ir toliau grožėtis Lietuvos gamta, labai svarbu kiekvienam lankytojui laikytis aplinkosaugos teisės aktų reikalavimų.

„Nusprendus paplaukioti savaeige plaukiojimo priemone, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kur, kada ir kaip galima tai daryti. Todėl per akciją bus vykdomi reidai ir stebėsena tiek vandens telkiniuose, tiek miškuose ar kitose šalies vietovėse“, – pabrėžia V. Zablackas.

Susiruošusiems naudotis plaukiojimo priemonėmis vandens telkiniuose svarbu pirmiausia įvertinti pagal vandens telkinio dydį ir vietą, kokiomis plaukiojimo priemonėmis galima plaukioti. Su taisyklėmis galima susipažinti AAD parengtoje atmintinėje.

Taip pat primename vandens motociklų mėgėjams, kad jais plaukioti galima tik septyniuose vandens telkiniuose (Baltijos jūroje, Elektrėnų mariose, Dūkšto, Talkšos, Didžiulio (Daugų), Galuonų ežeruose ir Kauno mariose) ir tik laikantis Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reikalavimų priede nurodytų sąlygų.

Trys pagrindinės taisyklės

1. Prie ežero vykstantiems automobiliu reikėtų nepamiršti pakrančių apsaugos juostos reikalavimų – nestatyti automobilio arčiau kaip 25 m nuo vandens telkinio kranto. Pasitikrinti, ar telkinys yra saugomoje teritorijoje, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre.

Keliaujantiems automobiliu po miškingas teritorijas svarbi taisyklė – transporto priemonėmis galima važinėti tik miško keliais. Statyti jas miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Taip pat vairuotojai turi būti atidūs – teritorija, kurioje, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele. Taigi išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

2. Šiukšles po poilsio gamtoje būtina susirinkti kiekvienam poilsiautojui. Taip pat žvejams prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu reikia surinkti šiukšles, esančias 5 m spinduliu aplink žvejybos vietą ir išvežti jas į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

3. Apsistoti miškuose ir kūrenti laužus galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose. Nakvynei gamtoje (pvz., statant palapines) svarbu rinktis poilsiavietes, atokvėpio vietas, stovyklavietes, kempingus, kitus rekreacinės paskirties inžinerinius statinius. Laužus kūrenti tik atitinkamai pažymėtose laužavietėse. Išsamesnė informacija pateikiama: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapyje.

Gresia atsakomybė

Pakrančių apsaugos juostų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20–140 eurų baudą.

Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.

Nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje ir taip pažeidus Mėgėjų žvejybos taisykles taikomas įspėjimas arba 10–60 eurų bauda. Poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą.

Asmenims, netinkamose vietose kūrenantiems laužus ar naudojantiems atvirą ugnį, taikoma atsakomybė – įspėjimas arba 20–50 eurų bauda. Taip pat gali būti skiriama 50–110 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims.

Jei aplinka nedelsiant nesutvarkoma ir nustatoma, kad padaryta reali žala, pažeidėjai turi atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Asmenims, nesilaikantiems aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis, numatyta atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali siekti nuo 150 iki 3 000 eurų. Taip pat už tam tikro pobūdžio pažeidimus gali būti skiriamas savaeigės plaukiojimo priemonės konfiskavimas. Išsamesnę informaciją rasite administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnyje.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS