„Klampi situacija, kurioje nebuvo gero sprendimo. Kartais taip atsitinka, kad gero sprendimo nėra“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.

„Tai, kas buvo padaryta, tikrai sistemos nepadaro skaidresne, padaro dar sunkiau suprantama“, – teigė jis.

BNS rašė, kad liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės teigimu, taip nuspręsta padaryti, kad maždaug 4 tūkst. abiturientų būtų išlaikę valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

Anot prezidento, šioje situacijoje daugiausiai apmaudo kelia mokinių, kurie savo jėgomis pasiekė aukščiausius rezultatus, padėtis.

Klampi situacija, kurioje nebuvo gero sprendimo.

„Labiausiai apmaudu, kad dėl to kenčia vaikai. Ir dar blogiau, kad kenčia būtent tie vaikai, kurie išlaiko egzaminus geriausiai“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Ministrė pažadėjo, kad ji ieškos sprendimo dėl tų geriausiai išlaikiusių vaikų, kad jie nesijaustų šiuo atveju diskriminuojami. Ir tikiuosi, kad tai padarys kartu su aukštosiomis mokyklomis“, – sakė jis.

Kaip skelbė BNS, kritikai sako, kad ministrės sprendimas yra neteisingas ypač gerai egzaminus išlaikiusiųjų atžvilgiu, nes šimtukus gavusiems abiturientams balas nekils, o surinkus vos mažiau – kils ne tiek, kiek egzaminą išlaikiusiesiems prasčiau.

Prezidento patarėjas Paulius Baltokas anksčiau teigė, kad ministerija su kitomis institucijomis turi ieškoti sprendimų, kaip atkurti teisingumą ir be pridėtų taškų šimtukus gavusiems abiturientams, kadangi šis sprendimas mažina jų konkurencingumą stojant į universitetus.

Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.

Prezidentas taip pat sukritikavo praėjusios Vyriausybės sprendimą taip smarkiai padidinti egzamino išlaikymo kartelę.

„Iš tikrųjų balo didinimas, kuris buvo padarytas dar ankstesnės Vyriausybės, iš esmės buvo teisingas sprendimas, tačiau vienu šuoliu padidinti balą taip smarkiai, neatsižvelgiant į tai, kad, deja, mūsų mokinių švietimo rezultatai nėra patys geriausi (...) ir paimti po to padaryti tą barjerą pakelti gerokai aukščiau, na, tiesiog pamatėme, kad sistema šitaip neveikia“, – teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas sakė iš šios Vyriausybės besitikintis suformuoti tokią egzaminų sistemą, „kurios daugiau jau nebereikėtų kaitalioti ir visi vaikai, eidami laikyti egzaminų, žinotų, kad vertinimas bus teisingas visiems.“