Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina institucijas sistemiškiau kovoti su kibernetinėmis atakomis. Tuo metu specialistai pažymi kompetencijos valstybės sektoriuje stoką ir pripažįsta, kad didesnių atakų, nei pastarųjų savaičių išpuoliai prieš delfi.lt ir kitus portalus, Lietuva neatlaikytų.

„Šalies vadovės teigimu, iki šiol tam nebuvo skirtas pakankamas dėmesys, į informacinių išteklių saugumą žiūrėta pernelyg primityviai“, - po Prezidentūroje antradienį surengto pasitarimo kibernetinio saugumo klausimais žurnalistams sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Prezidentė paragino už kibernetinį saugumą atsakingas institucijas imtis naujų priemonių, taip pat išnaudoti jau esamas.

„Šalies vadovė pabrėžė, kad iš tiesų valstybė turi modernias priemones internetinės erdvės apsaugai, tačiau ne visos valstybės institucijos jomis naudojasi“, - kalbėjo D.Ulbinaitė.

„Ir šito susitikimo metu paaiškėjo, kad visos atsakingos institucijos dirba pakankamai chaotiškai, nėra koordinuotos strategijos, šiuo metu už kibernetinį saugumą atsakingos net keturios ministerijos. Prezidentė ragina skubos tvarka atnaujinti dar pagal 2006 metų koncepciją 2009 metais parengtą Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymą ir teikti šį įstatymą skubos tvarka Seimui“ - sakė prezidentės patarėja.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Elektroninės valdžios politikos skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas savo ruožtu aiškino, kad valstybės institucijos centralizuotai įdiegtų saugumo priemonių kartais nenaudoja sąmoningai.

„Yra konkrečios centralizuotai įdiegtos priemonės, bet jų naudojimas nėra privalomas, nėra nurodyta, kad būtent jomis naudotis, ir tiesą sakant, atsižvelgdami į rinkos gyvavimą šitoje vietoje mes nenorėtume to daryti priverstinai. (...) Centralizuotas sprendimas, jeigu jisai yra identifikuotas - kur ir pas ką jis yra, jis yra pažeidžiamesnis“, - sakė R.Jančiauskas.

VRM ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovai po susitikimo, be kita ko, aiškino, kad valstybės tarnyboje trūksta kompetentingų šios srities specialistų - juos esą sunku pritraukti dėl nedidelių atlyginimų.

„Jeigu prieiname prie specialistų, tai mes turime bendrą sudėtingumą, kai valstybės sektoriaus specialistai yra šiek tiek mažiau apmokami negu privataus sektoriaus specialistai, todėl viešasis sektorius pats savaime yra šitoje vietoje šiek tiek silpnesnis“, - kalbėjo R.Jančiauskas.

RRT Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys pasakojo, kad net ir priėmus sprendimą dėl papildomų keturių etatų Elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinyje (CERT-LT), kad specialistai dirbtų kasdien 24 valandas per parą, realus jų priėmimas užtruktų iki metų pabaigos.

„Yra politinė valia, kaip mes supratome, kad tas bus padaryta artimiausiu metu. Tai reiškia, kad mes galėsime priimti žmonės, bet tai irgi bus procesas, galbūt spėsime iki metų pabaigos tą realizuoti, nes reikės skelbti konkursus, priiminėti žmones, o kaip kolega minėjo, valstybės tarnyboje nėra tokie dideli atlyginimai - geram IT saugumo specialistui pasakyti, kad tu dirbsi už tokį atlyginimą ir dar turėsi dirbti naktį, tai irgi iššūkis“, - sakė R.Rainys.

Specialistų teigimu, nuo didesnių kibernetinių atakų nei valstybės institucijos, nei privačios bendrovės neapsigintų.

„Kalbame tiktai apie mastą. Jeigu atakos tokio lygio, kokios jos buvo šiuo metu, tai prie gynybos nuo jų prisidėti valstybė taip pat gali savo priemonėmis. Didesnės atakos - nei visi operatoriai kartu susijungę, nei valstybinis sektorius nuo jų neapgins“, - sakė R.Jančiauskas.

R.Rainio požiūriu, pastarųjų savaičių įvykiai buvo pratybos, kurios parodė, kad į tokios lygio atsakos yra suvaldomos.

VRM atstovo teigimu, tiesioginė finansinė parama privačiam verslui, kad šis galėtų geriau gintis nuo kibernetinių atakų, nebūtų tinkamas sprendimas.

„Be abejo, valstybė turėtų prisidėti, kai tai jau liečia valstybės saugumo klausimus, tarkime, tokiais atvejais, kai jau iš tikrųjų kyla pagrįsta rizika, kad interneto ryšys visai valstybei bus apribotas, atitinkamai bankinės sistemos gali sustoti. Be abejo, valstybė tokiais atvejais turi reaguoti ir prisidėti visomis įmanomomis priemonėmis. Bet kalbant apie konkrečias investicijas tiesiogines tarkime į verslo subjektus, kad jie galėtų apsiginti - tai manau, nėra atsakymas į šitą klausimą“, - kalbėjo VRM atstovas.

Pasitarime Prezidentūroje taip pat dalyvavo Susisiekimo, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijų, Valstybės kontrolieriaus atstovai.

Prieš dvi savaites prieš naujienų portalą delfi.lt ir kai kurias kitas svetaines prasidėjo ir iki šeštadienio tęsėsi kibernetinės atakos. Vienas didžiausių Lietuvos interneto portalų atakuotas programišių, kai paskelbė, kaip per „Eurovizijos“ dainų konkursą Lietuvoje organizuotai perkami balsai už Rusijos atstovę.

Policija dėl šio išpuolio pradėjo ikiteisminį tyrimą. Portalas taip pat kreipėsi į RRT dėl galimybės ateityje užkirsti kelią panašioms atakoms.