Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė teigia, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pertvarka turėtų užtrukti apie metus.

„Mūsų įsitikinimu, šita pertvarka užtruktų tikrai ilgiau negu vienerius metus, panašiai apie vienerius metus, nes tai turi atsispindėti ir 2013 metų valstybės biudžete, kada yra keičiamas ir statusas, ir pavaldumas, ir pereina dirbti pareigūnai. Pačia visa pertvarka reikėtų užpildyti esamas spragas ir sistemą padaryti vieningą, kad apskritai už finansinius procesus, tarp jų ir už valstybės finansų sistemos apsaugą, būtų atskaitinga viena Finansų ministerija“, - Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.
Jis sakė, kad skubant reformą įgyvendinti ji nebūtų esminė.

„Kalbos, kad tai iki gegužės 1-osios padaryti, jos tikrai neapimtų pilnos reformos, o prezidentė pasisako už pilną ir esminę reformą, ir šiuo atveju turi būti visos pagundos politizuoti šituos procesus paliktos nuošalėje“, - dėstė prezidentės patarėjas.

Premjeras Andrius Kubilius praėjusią savaitę pareiškė, jog FNTT pertvarką bus siekiama įgyvendinti greitu tempu - reikalingi įstatymai Seime gali būti priimti per mėnesį.

Vyriausybėje pastarosiomis savaitėmis tariamasi, kaip turėtų būti pertvarkoma FNTT.
Pagal Ministro pirmininko tarnybos pasiūlytą projektą FNTT būtų „įstaiga prie Finansų ministerijos, atskaitinga Vyriausybei ir finansų ministrui“. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, projektu siekiama įtvirtinti, kad tarnybos direktorių skiria Vyriausybė finansų ministro teikimu.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus FNTT yra Vidaus reikalų centrinė įstaiga, tarnybos direktorių į pareigas skiria vidaus reikalų ministras, kuriam tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas.

Pasak prezidentės patarėjo, finansiniai nusikaltimai nėra vidaus reikalų sistemos sritis.
„Visų pirma mes turime įsižiūrėti į šios tarnybos specifiką. Pasižiūrėjus ir Vakarų šalyse tiktai nerastume daug pavyzdžių, kada po vidaus reikalų sistema būtų palindusi FNTT kaip tokia, nes tai ne vidaus reikalų sistemos dalykas. Valstybinėj sąrangoj tai yra ne at vieta, nes dirbti su finansiniais nusikaltimais yra tam tikra specifika. Organizuoti bendrą darbą, formuluoti uždavinius, prioritetus iš tikrųjų turėtų už finansų politiką atsakinga institucija“, - dėstė jis.

Jis aiškino, kad pertvarkos metu reikės spręsti ne tik pavaldumo, bet ir kitus klausimus, tokius kaip, pavyzdžiui, jos tarnautojų statusas.

„Reikėtų išspręsti jau minėtą specialaus valstybės tarnautojo statusą. Paskui turime eilę teisės aktų, pagal kuriuos dirba FNTT - juos reikėtų integruoti į Finansų ministerijos teisės aktų duomenų bazę atitinkamai“, - pažymėjo M.Lingė.

FNTT pavaldumo klausimas buvo iškilęs daugiau nei prieš pusantrų metų, po buvusio šios tarnybos vadovo Romualdo Boreikos atsistatydinimo 2010 metų gegužę.
Premjero 2010 metais sudaryta darbo grupė nusprendė, kad tikslinga keisti FNTT pavaldumą. Tarnybą svarstyta paversti pavaldžia nebe Vidaus reikalų, o Finansų ministerijai ir ilgainiui sujungti ją su Muitinės kriminaline tarnyba arba FNTT funkcijas tiesiog išskaidyti Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), Valstybinei mokesčių inspekcijai, Policijos departamentui ir Muitinės kriminalinei tarnybai. Tačiau Vyriausybė darbo grupės parengtų išvadų tuomet nesvarstė, nes finansų ir vidaus reikalų ministrai neteikė atitinkamų nutarimų projektų.

Prie idėjos pertvarkyti FNTT grįžta kilus skandalui, kai vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš pareigų vasarį atleido šios institucijos vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Pareigūnai pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“.