Klaipėdos rajone verdant magistralinio dujotiekio tiesimo darbams, archeologai atsitiktinai aptiko neįtikėtiną radinį – trijų tūkstantmečių senumo unikalią urną.

Klaipėdos rajone verdant magistralinio dujotiekio tiesimo darbams, archeologai atsitiktinai aptiko neįtikėtiną radinį – trijų tūkstantmečių senumo unikalią urną.

Šiuo metu intensyviausi dujotiekio tiesimo darbai verda greta Kvietinių gyvenvietės. Kaip įprasta, atliekant tokio masto žemės kasimo darbus, privalu atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus. Paaiškėjo, kad dujininkų užsakyta tyrinėtojų grupė dar rudenį aptiko unikalų radinį, tačiau informacija į viešumą nepasklido.

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas daktaras Gintautas Zabiela aiškino, kad šis radinys galėjo būti tikėtinas tyrinėtojams, nes šalia šios vietos yra saugomas Kvietinių pilkapynas.

„Įdomu tik tai, kad šioje vietoje jokių ryškių pilkapių žymių matyti nebuvo. Archeologui pasisekė, kad jis tiesiai pataikė į buvusią pilkapio vietą. Buvo aptikta išlikusi urna su viduje sudegintais kaulais“, – apie radinį pasakojo specialistas.

Šiuo metu radinys restauruojamas Mažosios Lietuvos muziejuje.

Pasak mokslininko, priešistorinių laikų kapinynų liekanos Lietuvoje aptinkamos labai retai.

„Pirmojo tūkstantmečio prieš Kirstų laikotarpis yra menkai pažintas. Tokius kapus sunku datuoti, nes nerandama įkapių. Toks paprotys matyt buvo, kapai buvo deginami, o su įkapėmis nebuvo dedama metalinių ar kitokių daiktų“, – aiškino G.Zabiela.

Ši urna įdomi tuo, kad ji neįprastai didelė, pasak mokslininko, gal apie 30 cm.

„Paprastai tokio dydžio urnos nereikėdavo, užtekdavo kur kas mažesnių indų. Tai molinis indas, puoštas brūkšniais, sudarančiais savotišką ornamentą. O ir pačius pilkapius sunku atrasti, sovietmečiu daugybė vietų buvo paprasčiausiai užarta. Yra nedaug išlikusių duomenų apie pilkapius, jei nėra akmenų vainiko, sunku atpažinti. O tokios urnos Mažosios Lietuvos muziejus neturėjo“, – tikino G.Zabiela.

Panašūs radiniai buvo aptikti tik Lazdijų rajone ir Kernavėje.

G.Zabiela tikino, kad anuomet maistui naudojami moliniai indai nelabai skyrėsi nuo urnų.

„Vienas toks į ąsotį panašus indas buvo rastas šalia Kretingos esančiame Ėgliškių pilkapyne. Tačiau panašu, kad jis yra ne vietos meistrų gamintas, o atvežtas iš kitur. O panaudotas, kaip urna“, – aiškino mokslininkas.

Naujausias radinys aptiktas vos metro gylyje.

„Šią vasarą šiose vietose planuojami gana dideli kasinėjimai, jie apims kone 2 tūkst. kvadratinių metrų, todėl tikimės ir daugiau įdomių radinių“, – vylėsi G.Zabiela.