Per prievartą išsilavinęs nebūsi

Ne vienas Klaipėdos pedagogas skeptiškai vertina Seimo sprendimą svarstyti Konstitucijos pataisą dėl ilgesnio privalomojo mokslo.

Iki 18 metų

Šią savaitę dauguma parlamentarų nusprendė svarstyti Konstitucijos pataisos projektą, kad mokslas taptų privalomas iki pilnametystės.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų. Toks amžiaus cenzas nurodytas ir Švietimo bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymuose.

Pasak pataisos projekto rengėjos liberaldemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės, privalomas mokslas iki 18 metų padėtų spręsti vis opesne tampančią nepakankamo gyventojų išsilavinimo problemą. „Šalyje vis daugėja beraščių, o svajojame apie aukštų technologijų valstybę“, - kalbėjo Seimo narė. Ji priminė, kad, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, mūsų šalyje yra mažiau jaunesnių kaip 19 metų asmenų, kurie turi vidurinį išsilavinimą. Esą nuolat daugėja mokinių, paliekančių mokyklas, jie neturi pagrindinio išsilavinimo pažymėjimo, mažai jaunuolių tęsia mokslą. Be to, nėra mokymosi visą gyvenimą kultūros.

2 metais ilgiau

Tačiau uostamiesčio pedagogai turi ir kitokių minčių. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos direktoraus Arvydas Girdzijauskas pastebėjo, jog šiuo metu turime įvairų mokyklų tinklą. Baigęs dešimt klasių, šešiolikmetis gali rinktis, kur mokytis: gimnazijoje, vidurinėje, profesinėje ar jaunimo mokykloje.

„Bėda ta, kad yra nemažai jaunimo, kuris nėra motyvuotas. Tokius mokinius turime per prievartą mokyti, kol jie baigs dešimt klasių“, - pridūrė pedagogas. Šiuo metu Konstitucija numato, kad mokslas privalomas asmenims iki 16 metų. Toks amžiaus cenzas nurodytas ir Švietimo bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymuose.

„Yra vaikų, kurie geriau renkasi gatvę, turgų, kitus bendraamžių susibūrimus, tačiau ne mokyklą. Kažin ar dar vienas naujas įstatymas pakeis esamą padėtį. Geriau pagalvotume, ką daryti, kad pasikeistų jaunimo motyvacija, ir jis norėtų toliau mokytis“, - svarstė A.Girdzijauskas. Jis prisiminė išvyką į Daniją. Šioje šalyje veikiančiose jaunimo mokyklose vaikinai ir merginos gauna solidžią socialinę paramą – jei gerai lanko pamokas. Tai skatina jų lankomumą.

Anksti subręsta

Didžiulę patirtį turinti klaipėdietė Danutė Šlušnienė irgi nesusilaikė nuo skeptiškų vertinimų. „Ąžuolupės“ pagrindinės mokyklos direktorė bei Klaipėdos kolegijos Pedagogikos fakulteto prodekanė įsitikinusi, kad pirmiausia reikia keisti šalies gyventojų socialinę padėtį. „Dabartinis jaunimas anksti subręsta. Ne vienas baigęs dešimtmetę mokyklą šešiolikmetis skuba dirbti, dėl to išvyksta į užsienį, nes daug šeimų suka galvas, kaip išgyventi“, - neslėpė susirūpinimo pedagogė. Jos nuomone, esant šiandieninei mokyklų tipų įvairovei, pakaktų privalomojo mokymosi iki 16 metų. D.Šlušnienės įsitikinimu, neužtenka vien įstatymą pakeisti. Reikia įžvelgti gilumines motyvacijos priežastis ir jas pakeisti palankesnėmis mokymuisi. „Kas suskaičiuos, kiek nemotyvuoto jaunimo sėdi aukštosios mokyklos suole?“- retoriškai klausė prodekanė. Ji teigė esanti už dabar esantį dešimtmetį mokymą. Jis suteikia jaunimui sparnus dirbti arba mokytis. Būtent to, ko reikia šiandien konkrečiai šeimai.