Ši žiema atseikėjo ir daug grožio, ir daug problemų. Ar jų turėsime dar daugiau pradėjus tirpti sniegui ir ledui, kaip žema temperatūra gali paveikti žiemkenčius ir įvairius kenkėjus, pavyzdžiui, erkes, ar gamta ir toliau mums dovanos nuostabų reginį – šiaurės pašvaistes, „Kauno diena“ pasiteiravo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriaus klimatologo dr. Arūno Bukančio.
Šaltis ir saulė
– Gruodis buvo ketvirtas pagal šiltumą, o sausis, panašu, bus tarp šalčiausių. Ar šalčiais ir sniego gausa sumušime kokius rekordus?
– Ši žiema prasidėjo labai šiltais orais. Gruodžio vidutinė temperatūra Lietuvoje buvo netgi teigiama, apie 2 laipsnius šilumos, taigi net 3,5 laipsnio aukštesnė už daugiametį vidurkį.
Tačiau prieš pat Naujuosius metus prasidėjo atšalimas ir sausis atnešė tikrai daug staigmenų. Pirmiausia iškrito daug sniego, jau per pirmąjį sausio dešimtadienį susiformavo gana stora sniego danga – vietomis iki 20, 30 ir net 50 cm, storiausia – Vakarų Žemaitijoje, ten kai kur ji siekė net 40–50 cm, antroje vietoje – rytinė Lietuvos dalis, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių rajonai, apie 30 cm. Kitur Lietuvoje jos storis siekė 15–20 cm, mažiausiai prisnigo Suvalkijoje – iki 15 cm.
Šalčiai paspaudė labai stipriai. Smarkiai šalti pradėjo jau pirmąjį sausio dešimtadienį, temperatūra buvo nukritusi ir iki 22 °C šalčio, žemiausia fiksuota sausio 8-ąją. Mažeikiuose. Antrasis dešimtadienis buvo rekordiškai šaltas, temperatūra buvo net 9–10 laipsnių žemesnė nei šio laikotarpio vidutinė Lietuvoje (-11–12 °C), šaltesnis buvo tik 1987 m., kai vidutinė temperatūra buvo 18 °C šalčio.
Antrasis sausio dešimtadienis Lietuvoje buvo labai saulėtas. Kadangi vyravo anticikloniniai orai, kritulių iškrito mažai, debesuotumas buvo nedidelis, saulės spindėjimo trukmė buvo net tris keturis kartus ilgesnė už vidutinę daugiametę – antrąjį sausio dešimtadienį saulė kai kur švietė net 51 valandą, tik pajūryje mažiau, apie 24.
Tad po gana ilgos pertraukos sulaukėme tikrai šalto ir snieguoto sausio, nes vienas iš šalčiausių, bet ne toks šaltas kaip šiemetis, sausis buvo 2010-aisiais. Kiti tokie šalti sausio mėnesiai buvo jau praėjusiame šimtmetyje: ypač šaltas buvo 1987-aisiais, 1985-aisiais, 1972-aisiais, visa serija šaltų žiemų ir sausio mėnesių buvo ir 1967-aisiais, 1969-aisiais.
– Ar galima paaiškinti, kas tai nulėmė? Juk sakoma, kad vienas ryškiausių klimato kaitos pokyčių, kurį jaučiame Lietuvoje, yra šiltos besniegės žiemos.
– Kai kalbame apie žiemą, visada perspėjame, kad šalčio įsiveržimai, nors ir trumpalaikiai ar retai pasitaikantys, yra neišvengiami. Dėl mūsų geografinės padėties – mes esam arti Arkties regiono, – dažnai įsiveržia šaltos oro masės iš Arkties arba Sibiro. Šiemet turėjome šalčio bangą, kuri atkeliavo iš rytų, iš Sibiro, nes buvo labai sustiprėjęs Sibiro anticiklonas, jo vakarinis gūbrys pasiekė ir Baltijos regioną, tada sausas, šaltas oras lėmė tokias žemas temperatūras.
O kartais dar vykdavo oro pernaša ir iš šiaurės rytų, buvo būdingi arktinio oro įsiveržimai, kai temperatūra krisdavo iki 20–24 °C šalčio. Štai su tuo ir susijęs toks šaltas sausis Lietuvoje – viską lemia atmosferos cirkuliacijos procesai.
– Kokie stichiniai reiškiniai jau fiksuoti šią žiemą?
– Reikėtų paminėti ypač storą sniego dangą, kuri susiformavo vos per dvi tris paras, sausio 7–9 dienomis. Buvo tikrai didelių iššūkių ir kelininkams.
Prie pavojingų reiškinių priskiriama ir temperatūra, kai ji nukrenta žemiau 20 °C šalčio, o ji netgi buvo pasiekusi ir 24 °C šalčio. Tokia temperatūra jau pavojinga, be to, visada reikia atkreipti dėmesį ir į vėją: kai šaltis yra kartu su vėju, juntamoji temperatūra gali būti daugiau kaip dešimčia laipsnių žemesnė už tą, kurią rodo termometras. Tokios situacijos pavojingos dėl nušalimo.
Sausio antrąjį dešimtadienį temperatūra buvo net 9–10 laipsnių žemesnė nei šio laikotarpio vidutinė Lietuvoje, bet saulės spindėjimo trukmė net tris keturis ilgesnė už vidutinę, kai kur ji švietė net 51 valandą.
Užliejimo rizika
– Ar pagrįstos baimės, kad šiemet tirpstant gausiam sniegui ir ledui gali susiformuoti per pastarąjį dešimtmetį didžiausias potvynis? Neris tarp Jonavos ir Kauno jau kemšasi.
– Ši savaitė prasideda jau netgi atlydžiu, temperatūra dieną gali pakilti net aukščiau nulio. Su tuo susijęs naujas sniego dangos pastorėjimas ir jos pasikeitimas, nes iškris ir šlapio sniego, numatomi net lijundros reiškiniai. Jei sniego dangos storis iš esmės ir nepasikeis, ji taps tankesnė, susidarys netgi ledo pluta ant sniego, ji gali susidaryti ir ant dirvos paviršiaus.
Todėl prognozuoti potvynio mastą dar anksti, nes reikia sulaukti, kada bus pasiektas sniego dangos storio maksimumas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dabar sniego danga vietomis siekia ir 30–35 cm, potvynis, be abejo, neišvengiamas. Sniego dangoje yra sukaupti dideli vandens ištekliai ir, jei įvyktų staigus tirpimas, gali kilti didelių potvynių pavojus.
Upėse taip pat vyksta žiemai būdingi ledo reiškiniai. Ledu pasidengė daugelis upių, Neryje ir Nemune formuojasi sangrūdos. Dėl to pradėjo kilti vandens lygis, kai kur jau net daugiau kaip metrą. Tai rodo, kad užtvindymo pavojus yra, ypač tų vietų, kurios priskiriamos prie potvynio rizikos zonų. Visų pirma tai Kauno rajono Salių, Radikių, Ginėnų gyvenvietės – jos labai pažeidžiamos, nes ištisi kvartalai pastatyti salpoje prie pat upės. Kai pradeda kilti vandens lygis, ledo lytys išnešamos į krantą, kartais jos čiuožia toli į sausumą ir gali kelti pavojų upės salpoje esantiems statiniams ir įrenginiams.
Tačiau prognozuoti potvynio mastą dar anksti, nes laukia visas vasaris ir sniego danga gali pastorėti. Vasaris nebus visas šiltas: pirmasis dešimtadienis numatomas su atlydžiais, o antroje mėnesio pusėje vėl prognozuojama neigiama temperatūra. Toks ankstyvas sniego tirpsmas, koks pastaraisiais metais dažnai būdavo jau sausį, vasario pradžioje, šiemet neprognozuojamas.
– Kas prognozuojama pajūrio regionui, kur irgi būna dideli potvyniai?
– Upės, kurios teka Vakarų Lietuvoje, ypač greitai reaguoja į sniego tirpsmą. Dažnai dar prisideda ir lietaus pavidalo krituliai, tad ten didžiausia staigių vandens lygio svyravimų tikimybė. Bet Neryje taip pat formuojasi ledo sangrūdos, vietomis gali susidaryti pavojingas vandens lygis, kilti potvynio rizika.
– Kaip tam ruoštis iš anksto? Ar savivaldybės gali padėti žmonėms apsisaugoti – ledą traiškyti, tirpdyti ar dar kažką daryti?
– Teoriškai įmanoma ledus ir sprogdinti, ir panaudoti ledlaužį, tačiau tokie darbai labai brangūs. Svarbu informuoti gyventojus, veikia perspėjimo apie potvynius ir visus kitus ekstremalius su vandens lygiu susijusius reiškinius sistema. Kai prasideda vandens lygio kilimas, dažnai reikia tiesiog pasitraukti iš tų rajonų, kurie yra užtvindomi.
Jau dabar gyventojai turėtų apžiūrėti savo teritorijas, kurios yra arti upių, jei arti kranto yra kilnojama prieplauka ar likę kokie įrenginiai, valtys ar dar kas, juos reikia kuo anksčiau ir kuo toliau patraukti, nes ledo lytys gali viską sutraiškyti ir išnešti.
Jokiu būdu negalima vaikščioti tokiose teritorijose, kurios gali būti apsemtos ir į kurias gali būti suneštos ledo lytys. Ypač reikia perspėti vaikus, kad jie neitų arti tokių pavojingų zonų, nes vandens lygis kartais kyla labai staigiai – per kelias minutes gali pakilti netgi pusę metro ir daugiau.
Žiemkenčiai neiššals
– Ar šia žiema ūkininkams reikia džiaugtis, ar nuogąstauti?
– Kol kas nuogąstauti didelio pagrindo nėra, nes sniegas iškrito ant įšalusios žemės. Jau gruodžio pabaigoje buvo susidaręs įšalas. Nors negilus, 5–9 cm gylio, bet vis tiek tai geras startas, nes iškritęs didžiulis sniego kiekis jau nugulė ant įšalusios žemės.
Žinoma, sniego dangos struktūra Lietuvoje nevienoda: Rytų ir Vidurio Lietuvoje sniegas daug kur yra purus, bet pajūryje ir Vakarų Lietuvoje buvo atlydžių ir sniego danga kai kur yra tanki. Vadinasi, augalams kvėpuoti sąlygos yra blogesnės, nes dėl atlydžių ant dirvožemio paviršiaus susidaro ledo pluta. Dėl šios priežasties ten, kur yra storiausia sniego danga, galimas iššutimas.
Tačiau apskritai sniego danga yra pakankama, kad apsaugotų žiemkenčius ir vaismedžius, vaiskrūmius nuo iššalimo. Šiuo požiūriu situacija tikrai palanki, sniego dangos storis toks, kad augalams nepakenks net ir žemiau 20 °C šalčio nukritusi temperatūra.
Jokiu būdu negalima vaikščioti tokiose teritorijose, kurios gali būti apsemtos ir į kurias gali būti suneštos ledo lytys, nes vandens lygis kartais kyla labai staigiai – per kelias minutes gali pakilti netgi pusę metro ir daugiau.
Ar mažės kenkėjų
– Ankstesniais metais buvo sakoma, kad yra labai daug erkių ir visokių kenkėjų, nes žiemos nepakankamai šaltos. Kaip šiemet – gal dėl šalčių jų bus mažiau?
– Kalbant apie žiemkenčius, po stora sniego danga iškyla pavojus augalų iššutimui ir pelėsio formavimuisi. Jei sniego danga stora, siekia 30 ar net 50 cm, o atšilus orams temperatūra joje yra arti nulio ir tokia laikosi ilgesnį laiką, tokioje aplinkoje po sniegu gali vystytis įvairūs patogenai ir žiemkenčiai gali būti pažeisti.
Erkės žiemoja po sniegu ir joms tokios sąlygos, kai stora sniego danga, yra puikios. Žinoma, jų gyvybingumas dabar, galima sakyti, nulinis, jų vystymasis sustojęs, ne taip kaip pernai, kai sausio pabaigoje temperatūra pakildavo net iki 7–8 °C šilumos. Tad šiuo požiūriu situacija geresnė, erkių populiacija turėtų būti mažesnė nei praėjusį pavasarį, nes jų vystymasis prasidės vėliau. Tačiau iššalti jos negali, joms puikiausiai tinka tokios žiemos sąlygos.
Kenkėjai, kurie žiemoja po žieve, medžių kamienuose, irgi yra prisitaikę prie žiemos temperatūros, tad nereikėtų tikėtis, kad būtų sunaikintos kenkėjų populiacijos net ir esant tokiam šaltam sausiui.
Pašvaisčių retės
– Vis dažniau grožimės šiaurės pašvaistėmis. Kas lemia, kad jos pasirodo ir mūsų platumose?
– Taip, praėjusios savaitės naktimis mus nudžiugino šis tikrai gražus optinis reiškinys. Netikėtai pradėjo stiprėti saulės aktyvumas, dėl šios priežasties buvo dideli protonų srautai iš saulės, o kai šis įelektrintų dalelių srautas pasiekė žemės atmosferos jonosferą, jos pradėjo jonizuoti azoto molekulinius jonus, deguonies atomus ir prasidėjo jų švytėjimas, kuris matoma žalių ir raudonų pašvaisčių pavidalu. Tai vienas didingiausių ir gražiausių reiškinių.
Didelis srautas šių įelektrintų dalelių pasklido netgi žemesnėse platumose, ne tik aplink Šiaurės ir Pietų ašigalius, bet šių poliarinių pašvaisčių švytėjimas buvo matomas net ir vidutinėse platumose.
Tačiau tai trumpalaikis reiškinys, nes dabar saulės aktyvumas mažėja. Šiais metais tokių stiprių magnetinių audrų ir tokių intensyvių saulės vėjų įsiveržimų tikimybė yra vis mažesnė. Artimiausiais mėnesiais saulės aktyvumas toliau mažės, tad jau maža tikimybė, kad galėsime dažnai gėrėtis poliarinėmis pašvaistėmis.
Dabar saulės aktyvumas mažėja ir minimumą pasieks maždaug apie 2029–2030 m. Tada saulė bus rami, ir per ateinantį kelerių metų laikotarpį pašvaistes matysime vis rečiau ir rečiau, o kai prasidės saulės aktyvumo minimumo fazė – maždaug nuo 2028 iki 2031 m. – jų nematysime.
Šaltis neatsisveikina
– Ar galima Lietuvą, mūsų regioną, laikyti vienu tų, kur labiausiai jaučiama klimato kaita?
– Iš dalies taip. Labiausiai klimato atšilimas pasireiškia Arkties regione ir šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose. Lietuva irgi patenka į šią zoną. Jei vidutinė globali temperatūra per pastaruosius 150 metų pakilo 1,3 laipsnio, tai Arkties regione, kai kuriuose Sibiro rajonuose – net 2–3 laipsniais. Lietuvoje žiemos temperatūra per pastaruosius 100 metų irgi gana sparčiai kilo, žiemos tapo šiltesnės 2–2,5 laipsnio, o dažnai būna, kai visus žiemos mėnesius laikosi vidutinė teigiama temperatūra. Tokių žiemų Lietuvoje šį šimtmetį buvo netgi keturios.
Jokiu būdu nereikėtų daryti išvados, kad klimato atšilimas baigėsi, nes šių metų sausis šaltas. Persitvarko atmosferos cirkuliacija, kai šyla Arkties regionas, susilpnėja vakarų pernaša, į Europą, ypač į Vidurio ir Rytų, patenka mažiau šiltų Atlanto oro masių ir jų vietą užima vadinamieji meridianiniai procesai – šalto oro masių pernaša iš šiaurės, o vasaromis karštų oro masių pernaša iš pietų.
Taigi viskas vyksta pagal jau seniai žinomą scenarijų ir tokie šalčio įsiveržimai nepaneigia fakto, kad klimatas šyla ir labai sparčiai. Priminsiu, kad pasaulyje 2025-ieji kartu su 2023-iaisiais dalijosi antra ir trečia vieta pagal šiltumą, o 2024-ieji buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Kyla ir globali, ir Lietuvos temperatūra. Pas mus praėjusieji metai buvo penkti šilčiausi – nors žiema buvo labai šilta, tačiau vėsi buvo vasara.
– Ši savaitė Lietuvoje prasideda šiltesniais orais. Ar dar sulauksime ir tokių šalčių, kokie buvo sausio viduryje?
– Atšilimas bus, tačiau po to temperatūra vėl kris. Puikiai žinome, kad didelė žemų temperatūrų tikimybė dar išlieka ne tik vasario pabaigoje, bet ir kovo pradžioje.
– Ką tik Siciliją, iš dalies ir Sardiniją nusiaubė audra, net devynių metrų bangos niokojo pakrančių miestelius, Austrijoje kalnuose – pražūtingos sniego nuošliaužos. Kur dar Europoje ši žiema jau atnešė tokių ekstremalių išbandymų?
– Žiemą Viduržemio jūros regione visada suaktyvėja ciklonų veikla: kadangi jūra laikosi šilta, ciklonai būna labai aktyvūs, sukelia didžiulį bangavimą, stiprius vėjus ir niokoja pakrantes.
Šią žiemą buvo ir gausių kritulių – šiemet daug sniego iškrito Alpių regione, sukėlė griūčių. Buvo gana žema temperatūra ir Vakarų Europoje, daug sniego iškrito net ir tokiuose regionuose kaip Ispanija, šiaurės Italija, Balkanų šalys. Tai rodo, kad šalčio įsiveržimai pasiekė netgi subtropines platumas.
Naujausi komentarai