Seimo narys Paulius Saudargas apsilankęs Šalčininkų rajone nustebo išgirdęs, kad lietuviai, gyvenantys šiame krašte nesijaučia lietuviais.

Šalčininkų rajone gyvenantys ir besimokantys vaikai sunkiai kalba lietuviškai ir nedaug ką žino apie Lietuvą. Visame rajone vyrauja vien lenkų kalba, o lenkiškose mokyklose jaučiamas vaikų priešiškumas Lietuvai. Tai įrodo mokytojų ant suolų randami užrašai: „Užkonservuosime lietuvių galvas stiklainiuose“, „Lietuva – tai Lenkija“, „Tegyvuoja Lenkija“, rašoma pranešime spaudai.

Pranešime teigiama, kad Šalčininkų, Vilniaus ir kituose Rytų Lietuvos rajonuose trūksta lietuviškų vaikų darželių ir mokyklų, jų pastatai seniai remontuoti, kai kurie yra net avarinės būklės.

Gausiai lenkų gyvenamuose Lietuvos rajonuose iš tiesų situacija problematiška patiems lietuviams, nes dažnai trūksta vietų net lietuviškuose darželiuose. Šio regiono gyventojams ne visada užtikrinama galimybė jų vaikams mokytis valstybine lietuvių kalba.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kuriai vadovauja P.Saudargas lankėsi Šalčininkų rajono švietimo įstaigose. Komisijos atstovai aplankė lietuvišką Poškonių vaikų darželį ir Poškonių pagrindinę mokyklą (šios įstaigos  pavaldžios Šalčininkų rajono savivaldybei), lenkiškoje Jano Sniadeckio gimnazijoje bei Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžioje Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijoje.

Naujasis švietimo įstatymas viešojoje erdvėje sukėlė karštų diskusijų dėl tautinių mažumų mokyklų. Lietuvoje gyvenantys lenkai pasipiktino neva šis įstatymas yra diskriminuojantis tautines mažumas, nes verčia moksleivius mokytis lietuvių kalbos ir menkina lenkų kalbos svarbą. Tačiau su tuo nesutinka įstatymą palaikantys Seimo nariai, nes iš tiesų naujasis švietimo įstatymas užtikrina galimybę kiekvienam besimokančiam asmeniui gerai išmokti lietuvių kalbą.

Pranešime akcentuojama, kad Lenkijos politikai nesilaiko simetriškumo principo, nes per pastaruosius 10 metų Punsko ir Seinų krašte buvo uždaryta 50 proc. lietuviškų mokyklų, o artimiausiu metu dėl nepakankamo finansavimo planuojama uždaryti dar tris.

Po apsilankymo Vilniaus krašto mokyklose parlamentaras P.Saudargas teigia manąs, kad žmonių tarpusavio santykiai lenkų gyvenamuose regionuose yra draugiški, tačiau žmones daugiausia kiršina politikai, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

„Kalbant apie tautinių mažumų švietimą ir apskritai lenkų ir lietuvių padėtį Vilniaus krašte, reikia pažymėti, kad politikų, pavyzdžiui, V. Tomaševskio, interesai ir veikimas aiškiai nesutampa su tautinių mažumų ir besimokančių vaikų interesais. Jauni žmonės, gerai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą, kaip tik galėtų geriau konkuruoti aukštojo mokslo ir darbo rinkoje, tačiau bandoma įtikinti kitaip“, – teigia parlamentaras.