PUSĖ ŠAUKTINIŲ – KLIPATOS?

Svarstant privalomosios pradinės karo tarnybos reformą diskutuojama, kodėl jai pripažįstami tinkami vos pusė jaunuolių: dėl prastos sveikatos, sukčiavimo ar neadekvačių reikalavimų.

Situacija blogėja

„Žiūrint penkerių šešerių metų perspektyvą situacija išlieka panaši: netinkamais karinei tarnybai pripažįstama apie pusė patikrintų asmenų. Pernai tokių buvo 51,6 proc., šiemet pagal bendras tendencijas turėtų būti ne mažiau“, – konstatuoja Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės ekspertizės pakomisės Panevėžyje pirmininkas ir vyriausiasis gydytojas Žygimantas Skukauskas.

Kad nesurenkame šauktinių, taip pat ir todėl, jog tokia didelė dalis jų neatitinka sveikatos reikalavimų, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės socialdemokratės Dovilės Šakalienės, buvo vienas pagrindinių klausimų Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovams, šį vasarį Seimo nariams pristačiusiems privalomosios karo tarnybos šaukimo sistemos reformos metmenis.

KAM „Kauno dienai“ atsiųstame rašte pripažįstama, kad šauktinių tinkamumo karo tarnybai tendencijos kelia susirūpinimą: nuo 2015 m. tinkamų nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai šauktinių skaičius vis mažėja, o tai daro neigiamą įtaką kariuomenės personalo komplektavimui ir rengimui. Net po to, kai 2020 m. sveikatos reikalavimai buvo sumažinti, tinkamumas tarnybai dėl sveikatos toliau mažėja.

Situaciją reikia keisti, bet, pabrėžia D. Šakalienė, tam reikia žinoti jos priežastis: ar tokia bloga jaunuolių sveikata, ar žema motyvacija ir jie, vengdami tarnybos, pateikia suklastotas sveikatos pažymas, ar kriterijai neadekvatūs.

„Tam reikia tyrimų. Pernelyg daug politinių sprendimų Lietuvoje priimama remiantis subjektyvia fragmentiška informacija, emocijomis, o ne objektyviais duomenimis“, – sako parlamentarė. Pasak jos, parlamentarai vasarį prašė KAM atstovų surinkti duomenis ir argumentuotai atsakyti, kodėl tokia didelė dalis jaunuolių pripažįstami netinkamais tarnybai, bet atsakymų kol kas negavo.

O, kaip žadėjo premjerė Ingrida Šimonytė, jau gruodžio pradžioje šauktinių reformą ketinama patvirtinti Vyriausybėje, pavasarį – Seime.

Skirtumai: D. Šakalienės nuomone, reikėtų diferencijuoti sveikatos kriterijus. Kariuomenės IT specialistas nebūtinai turi pajėgti bėgti lauku su 20 kg sveriančia kuprine. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Lemia ir motyvacija

Šauktinių sveikatos komisijoje dirbantis Ž. Skukauskas primena, kad dar neseniai netinkamais tarnybai būdavo pripažįstami apie 37–40 proc. jaunuolių. Tad kas lėmė, kad tinkamų sumažėjo net per 10 procentinių punktų, nors reikalavimų kartelė nuleista? Negi tokiais tempais blogėja mūsų jaunosios kartos sveikata?

Gydytojas pripažįsta: daug priklauso nuo jaunuolių motyvacijos, noro atlikti karinę tarnybą: „Vienas verkia, kad tuoj nusimuš pirštą, o kitas susirietęs, bet nori į kariuomenę. Žinoma, savanoriais neina tie, kurie turi rimtų sveikatos problemų, o kai kurie net kažkiek slepia savo ligas ar jų nesureikšmina. Tačiau kurie nemotyvuoti – priešingai, linkę sureikšminti savo negalavimus.“

Kad motyvacija veikia tinkamumo tarnauti kariuomenėje rodiklius, patvirtina ir statistika: Ž. Skukauskas pasakoja, kad 2000-aisiais tinkamais buvo pripažįstami apie 40–50 proc., 2011–2015 m., kai praktiškai visi į tarnybą ėjusieji buvo savanoriai, tinkamumas siekė 80–90 proc., o vėliau, kai tarnauti vėl teko kviesti ir nelabai to norinčiuosius, tinkamumo kreivė ėmė leistis.

Vienas verkia, kad tuoj nusimuš pirštą, o kitas susirietęs, bet nori į kariuomenę.

Vis dėlto ar yra galimybių šauktiniui, o gal ir jį tikrinančiam medikui pateikti melagingus sveikatos duomenis, t. y. ar nėra landos apgaudinėjimui ir korupcijai?

Gydytojas pasakoja, kad sveikata tiriama tikrai atidžiai. Dėl karo prievolininko tinkamumo karo tarnybai sprendžia Karinė medicinos ekspertizės komisija. Šauktinis nustatyta forma pats deklaruoja sveikatos duomenis – surašo visas savo ligas, gydymą, operacijas. Paskui pagal pateiktą informaciją komisija su šauktiniu aiškinasi jo nusiskundimus, deklaracija lyginama su Ligonių kasų, e. sveikatos duomenimis. Jei užtenka to, ką jaunuolis pats surašo ir ką gydytojas mato gyvai, priimamas sprendimas, o jei ne, atliekama papildomų tyrimų karo medicinos įstaigose, siunčiama į konsultacijas.

Pasak Ž. Skukausko, kad šauktinis pereitų sveikatos patikrinimą iš pirmo karto, tokių per dieną būna tik koks vienas du. Jei, pavyzdžiui, asmuo seniai serga epilepsija ir yra tai įrodantys dokumentai, to užtenka sprendimui priimti. Tačiau būna, kad įrašų apie ligas visai nėra, tačiau ne todėl, kad jaunuolis sveikas, bet kad nesilankė pas gydytojus, apleidęs sveikatą, iš socialiai problemiškos šeimos.

„Kad tikrai nėra landos simuliuoti ligą, negalėčiau paneigti, bet siekiame ją užkimšti. Jei šauktinis vengia tirtis, tokį atvejį perduodame Karo prievolės administravimo tarnybai ir ši inicijuoja tolesnius procesus. Tačiau kad komisijoje dirbantys medikai būtų įtarti korupcija, tokių atvejų dabar nėra, nebe tie laikai. Manau, dabar sveikatos patikrinimo procesas skaidrus“, – sako Ž. Skukauskas.

Psichikos sveikata

Vis dėlto, jei pusė jaunuolių neperžengia sveikatai keliamos kartelės, ar tai rodo, kad tokia prasta visų to amžiaus asmenų sveikatos būklė, t. y. pusė jaunų žmonių nesveiki?

KAM tikina, kad asmenų tinkamumo karo tarnybai problema iš esmės atspindi Lietuvos jaunimo sveikatos problemas. Siekiant išsiaiškinti netinkamumo priežastis 2019 m. KAM užsakymu Lietuvos sporto universiteto mokslininkai atlikto mokslinį tyrimą. Tiriant Lietuvos šaukiamųjų į karo tarnybą gyvenseną, buvo nustatyta, kad apie 45 proc. šauktinių fizinis aktyvumas buvo nepakankamas, maždaug pusė jų nesilaikė sveikos mitybos principų, apie du trečdalius turėjo žalingų įpročių. Mokslininkai pasiūlė skatinti vaikų ir jaunuolių kasdienį fizinį aktyvumą ir ugdyti sveikos gyvensenos principus dar iki pradedant karo tarnybą.

Pasak gydytojo Ž. Skukausko, viena vertus, šauktinių sveikatą lyginant su Higienos instituto pateikiama to amžiaus asmenų sveikatos analize, tendencijos atitinka. Tačiau, atkreipia dėmesį gydytojas, priklauso, ir kokiais kriterijais ji matuojama: „Yra privalomi mokinių ar vairuotojų sveikatos patikrinimai, bet vis dėlto ekspertizė, ar asmuo tinkamas karo tarnybai, detalesnė, ypač psichiatrijos atžvilgiu, kitos komisijos taip detaliai to nevertina, čia tam yra specifinių kriterijų. Karo tarnyba turi savo ypatumų. Jei civiliame gyvenime galima prisitaikyti ir turint kai kurių sveikatos problemų, kariuomenėje tokių galimybių nėra.“

Dominuojanti grupė diagnozių – būtent dėl psichikos sveikatos: tarp maždaug pusės pripažįstamų netinkamais tarnybai apie 40 proc. atvejų susiję su intelekto, raštingumo plačiąja prasme problemomis, protiniu atsilikimu, asmenybės sutrikimais. Tai ir dažniausios priežastys, kodėl šauktiniai nepabaigia tarnybos.

Gydytojas aiškina, kad yra patvirtintos metodikos, kaip įvertinti emocinę sveikatą. Jei teste raštu jaunuolis nesurenka minimalaus balų skaičiaus, tada vykdomi gilesni testai, vyksta išsamūs individualūs pokalbiai su psichologu, kitais specialistais – vieną žmogų ištirti trunka ir valandą, ir dvi.

„Kai kurių šauktinių raštingumas plačiąja to žodžio prasme tikrai labai žemas. Kartais testus išbandome juos pateikdami mūsų darbuotojų vaikams – trečiokai ar ketvirtokai išsprendžia, o ketvirtadalis šauktinių nesugeba. Kartelę galima nuleisti, bet karinė tarnyba – ne tik lakstymas po laukus su ginklu. Jei nesugeba atsakyti į paprastus klausimus, kils ir adaptacijos, ir kitų problemų“, – pabrėžia Ž. Skukauskas. Kad beveik kas ketvirtas jaunuolis turi psichikos sveikatos problemų, pasak jo, priežasčių reikia ieškoti ne kariuomenėje, o visuomenėje, mokykloje, šeimoje, mūsų santykiuose.

Po psichikos sveikatos antra dažniausia grupė diagnozių, dėl kurių asmenys pripažįstami netinkami karinei tarnybai, – vidaus ligos, visų pirma bronchinės astmos, trečia – chirurginės ligos.

Tarp tų, kurie nebaigė tarnybos, dominuoja tos pačios diagnozės: dažniausi – psichikos sveikatos sutrikimai, bet čia už terapinius dažnesni chirurginiai atvejai (lūžiai, traumos tarnybos metu).

Riba: „Galima kartelę tiek nuleisti, kad visi būtų tinkami, bet tokie jaunuoliai neištarnaus kariuomenėje dėl psichologinės ir psichiatrinės adaptacijos“, – mano Ž. Skukauskas. / Ž. Skukausko asmeninio archyvo nuotr.

Galėtų skirtis

Vis dėlto gal sveikatos kriterijai neadekvatūs ir reikia žeminti kartelę? „Kriterijai prieš porą metų pakeisti į lengvėjimo pusę, bet lazda turi du galus. Galima kartelę tiek nuleisti, kad visi būtų tinkami, bet tokie jaunuoliai neištarnaus dėl psichologinės ir psichiatrinės adaptacijos. Didžiausia problema – psichiatrinė, psichologinė plotmė“, – sako Ž. Skukauskas.

Kaip informavo KAM, šiuo metu keisti reikalavimų šauktinių sveikatai neplanuojama, tačiau šiais metais ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos universitetais, planuoja atnaujinti šauktiniams taikomus psichologinius testus. Sukurta darbo grupė analizuoja NATO šalių patirtį, kaip kitur testuojami šauktiniai, kokia taikoma metodika ir kriterijai.

Paanalizuoti kitų šalių patirtį tikrai verta. D. Šakalienė pateikia kitų šalių pavyzdžius: atsižvelgiant į palaipsniui mažėjantį tinkamų privalomajai karo tarnybai karo prievolininkų skaičių Austrijoje 2021 m. gynybos ministro įsakymu pradėtas įgyvendinti projektas, kuriuo taikomas naujas tinkamumo pagal sveikatos reikalavimus lygis – „iš dalies tinkamas“. Suomijoje šauktiniai skirstomi į A ir B kategorijas pagal sveikatos būklę ir fizinius pajėgumus – atitinkamai priskiriami skirtingoms užduotims ir funkcijoms. Graikijoje karo prievolininkų sveikatai taikomi reikalavimai skirstomi į keturias kategorijas pagal fizinį ir psichinį tinkamumą – priklausomai nuo kategorijos jie gali dalyvauti ginkluotoje arba neginkluotoje gynyboje, atlikti skirtingo tipo užduotis.

Tad natūralu, kad skiriasi ir procentai pripažintų netinkamais privalomajai karo tarnybai dėl sveikatos: Austrijoje – 25 proc., Švedijoje – 21 proc., Suomijoje – 18 proc., o Lietuvoje – net 51 proc. Tiesa, Estijoje nuo privalomosios karo tarnybos atleidžiama (įskaitant ir tuos, kurie yra pripažinti netinkamais laikinai) tokia pati kaip pas mus procentinė karo prievolininkų dalis.

D. Šakalienės nuomone, reikėtų žiūrėti, kaip būtų galima diferencijuoti sveikatos kriterijus pagal skirtingus kariuomenės poreikius: „Kariuomenės IT specialistas nebūtinai turi pajėgti bėgti lauku su 20 kg sveriančia kuprine, bet turi turėti gebėjimų, kurie mūsų kibernetinėms pajėgoms labai svarbūs ir reikalingi. Be to, reikia atsižvelgti į šiuolaikines priemones: prieš 100 metų kareivis, kuris turi regėjimo sutrikimų, negalėjo kariauti, o dabar yra lęšių, kurių net nereikia išsiimti, su jais galima būti ir dieną, ir naktį.“

Kad tikrai nėra landos simuliuoti ligą, negalėčiau paneigti, bet siekiame ją užkimšti.

Karybos eksperto, Lietuvos kariuomenės atsargos majoro Dariaus Antanaičio nuomone, Lietuvoje reikėtų nuleisti sveikatos reikalavimų kartelę: „Pavyzdžiui, jei žmogus nešioja akinius, jis negali būti snaiperiu, bet gali būti ryšininku, arba, jei žmogui – plokščiapėdystė, jis gal negali būti pėstininkas, bet gali būti remontininkas.“

Ž. Skukauskas primena, kad kol kas šauktinių patikrinimas Lietuvoje unifikuotas, yra bendri reikalavimai kariui, nesvarbu, kuriame kariuomenės padalinyje tarnaus.

Tačiau geopolitinė situacija reikalauja tai keisti nedelsiant, kad pasirengusių ginti tėvynę būtų kur kas daugiau.