Šio parlamentinio komiteto pirmininkas „aušrietis“ Artūras Skardžius sakė pataisas parengęs su kitais kolegomis, kaip reakciją į Valstybės kontrolės atliktą LRT auditą.
„Tai nėra tuščioje vietoje (parengtos pataisos – BNS), po susitikimų su LRT taryba ir Valstybės kontrole ta iniciatyva ir gimė“, – per komiteto posėdį tvirtino parlamentaras.
Anot jo, dabar LRT taryba yra nepajėgi vykdyti savo priežiūrinių funkcijų administracijai taip, kaip numato įstatymas.
„Todėl pagrindinės mūsų pataisos nukreiptos į LRT tarybos nepriklausomumą tiek finansinį, tiek administracinį“, – tvirtino „aušrietis“.
Pagal siūlomą projektą LRT taryba tvirtintų nacionalinio transliuotojo redakcinę, privatumo, tvarumo ir kitas politikas, metines veiklos ataskaitas, strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus, įstaigos struktūrą, programų sukūrimo ir gamybos paslaugų pirkimo sąlygas, konkursų LRT programoms rengti rezultatus.
Nacionaliniam transliuotojui būtų griežtai uždrausta imti mokestį už bet kokios informacijos, socialinės reklamos skleidimą.
„Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad kultūrinei, socialinei, šviečiamajai informacijai skirtas laikas yra parduodamas, už tai gaunami dideli pinigai, o komercinė veikla uždrausta dar 2015 metais. Matome, kad tų pinigų per metus sukaupia beveik po 5 mln. eurų (...). Tai yra didelės sumos. Todėl mes tai braukiame“, – aiškino Audito komiteto pirmininkas.
„Manome, kad daugiau turinio bus nemokamo, daugiau socialinės, kultūrinės, šviečiamosios informacijos pasieks visuomenę, nes visuomenė už tai jau susimokėjo. Kodėl LRT antrą kartą turi pardavinėti tą turinį, tą laiką?“ – sakė jis.
Kodėl LRT antrą kartą turi pardavinėti tą turinį, tą laiką?
Pataisose numatyta, jog LRT tarybos veiklai aptarnauti turėtų būti įsteigtas specialus biuras, kurio struktūra, funkcijos ir darbo organizavimo tvarka būtų nustatomi Tarybos darbo reglamente. Šio biuro darbuotojai būtų tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi LRT tarybai, o darbo užmokestis mokamas iš LRT lėšų.
Tarybai pavaldi būtų LRT vidaus kontrolės sistema.
Pataisomis taip pat norima nustatyti, kad LRT naudojamuose kanaluose ir interneto svetainėje be Tarybos leidimo nebūtų leidžiama veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms (radijo ir televizijos stočių, interneto sklaidos kanalų) ar jų atstovams.
A. Skardžiaus teigimu, šis pakeitimas siūlomas LRT tarybos vadovybės prašymu.
„Ir aš manau, kad tai yra tikslinga pastaba, nes tai mokesčių mokėtojo apmokėtas eteris, jis negali tapti kitų radijo stočių ar ten kitų kanalų ar jų atstovų reklamos priemone“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikas.
Anot jo, dabar LRT eteryje galima pamatyti asmenų, kurie turi įsteigę savo žiniasklaidos kanalą, bet naudojasi nacionaliniu transliuotoju.
Be to, siūloma riboti LRT generalinio direktoriaus kadencijas – tas pats asmuo negalėtų eiti pareigas daugiau kaip dvi iš eilės.
Konservatorius Jurgis Razma ragino neskubėti registruoti minėtų pataisų, prieš tai jas aptarti su ekspertais, bendruomene.
„Siūlau labai jau čia spirgantiems iniciatoriams luktelėti, neregistruoti to projekto, nusiųsti tą projektą Medijų tarybai, LRT administracijai, Tarybai, žurnalistų organizacijai, kad jos pareikštų pastabas. Gavę pastabas registruosite projektą. Kas čia dega?“ – teigė jis.
Konservatorius pabrėžė, kad siūlomos pataisos yra esminės, LRT taryba taptų nebe priežiūros, o valdymo organu.
J. Razmos teigimu, noras iš LRT išguiti kitą mediją yra absurdas ir cenzūra.
BNS rašė, kad dalies žurnalistų bendruomenės ir visuomenės protestą yra sukėlusios kitos valdančiųjų parengtos LRT įstatymo pataisos, kuriomis norima palengvinti įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Šias pataisas valdančioji koalicija nutarė priimti skubos tvarka, tai tikriausiai įvyks šią savaitę.
Taryba nepritaria LRT pataisų skubai, bet neatmeta galimybės šaukti neeilinį posėdį jas priėmus
LRT taryba nepritaria visuomeninio transliuotojo įstatymo keitimo skubai, tačiau neatmeta neeilinio posėdžio galimybės, jei pataisoms būtų pritarta, trečiadienį pranešė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
„Taryba nepritaria LRT įstatymo keitimo skubai ir neatmeta neeilinio posėdžio galimybės, atsiradus naujoms teisinėms sąlygoms, reguliuojančiomis LRT veiklą“, – teigiama žurnalistams išplatintame laiške.
Jis taip pat pakartojo, jog LRT taryba sausį spręs dėl atsistatydinimo.
„Atsižvelgdama į žurnalistų reikalavimus, LRT taryba pasitarusi nusprendė į sausio 20 dienos posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl atsistatydinimo“, – BNS antradienį vakare sakė M. Jurkynas.
Anot jo, nors taryba dėl atstovų rašte reiškiamų motyvų turėjo patikslinimų ir ne su visais priekaištais sutiko, tačiau esminį pasiūlymą dėl tarybos atsistatydinimo in corpore vertina labai rimtai.
„Tai galėtų būti perkrovimo galimybė krizės situacijoje. Taryba padėkojo už darbuotojų susitelkimą ir iniciatyvą išreikšti daugumos darbuotojų poziciją Tarybai“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė jis.
Taryba taip pat pavedė LRT administracijai artimiausiu metu paruošti medžiagą dėl tarybos atsistatydinimo teisinių ir kitų svarbių aspektų.
BNS rašė, kad įtampa dėl transliuotojo vadovybės ateities sukilo Seimui skubos tvarka svarstant LRT įstatymo pataisas, numatančias lengvesnę įstaigos generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Valdantieji siekia, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tiek dauguma LRT darbuotojų, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Inga Ruginienė apie iniciatyvą didinti LRT tarybos galias: nereikia tokių pataisų
Seimo Audito komitetui rengiant naujas LRT įstatymo pataisas, kurios suteiktų daugiau galių LRT tarybai, premjerė Inga Ruginienė sako nematanti poreikio tokiam pokyčiui.
„Man atrodo, kad nereikia tokių pataisų, žurnalistai neturi būti cenzūruojami. Turime dabar sudaryti maksimaliai visas saugias sąlygas žurnalistams veikti laisvai“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.
Pasak premjerės, keliama „įvairių pasiūlymų“ ir dėl sisteminės visuomeninio transliuotojo įstatymo peržiūros.
„Girdžiu nepasitenkinimą, kad taryba per daug politizuota, tai vienas iš klausimų, apie kurį galime diskutuoti, kad reikia daugiau saugiklių, visus erzina, kad 12 narių, gal turi būti nelyginis skaičius“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Šita diskusija mūsų artimos ateities darbas, kitais metais reikės apie tai diskutuoti“, – teigė ji.
(be temos)