Šiais metais sudarytame reitinge Vilniaus universitetas surinko daugiausia – 63,69 – taško.
Toliau rikiuojasi Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (57,64 taško), Kauno technologijos universitetas (56,36 taško), Vytauto Didžiojo universitetas (55,66 taško) ir Vilniaus Gedimino technikos („Vilnius Tech“) universitetas (49,72 taško).
Geriausia kolegija „Reitingai“ laiko Vilniaus kolegiją su 64,12 taško.
Antroje vietoje – Kauno kolegija (56,82 taško), toliau rikiuojasi Lietuvos inžinerijos kolegija (55,04 taško), Klaipėdos valstybinė kolegija (53,98 taško) bei Panevėžio kolegija (48,72 taško).
„Pastaraisiais metais mes matėme nemažai kolegijų jungimų. Ir jeigu Lietuvos inžinerijos kolegijai, matome, kad labai pasisekė, tai yra, toms kolegijoms, tuo tarpu Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kuri anksčiau būdavo savarankiška kolegija, o dabar „Vilnius Tech“ padalinys, (...) taip tapusi universiteto padaliniu (reitinge – BNS) nekilo, o smuktelėjo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį pastebėjo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Žurnalas universitetus vertino pagal 43 skirtingus kriterijus, kurie suskirstyti į penkis blokus: mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui, alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje bei esamas ir ateities akademinis personalas.
Kolegijos vertintos pagal 33 skirtingus kriterijus, taip pat suskirstytus į penkis panašius blokus.
„Reitingai“ pažymėjo pirmą kartą visus Lietuvos universitetus ir kolegijas – tiek valstybines, tiek privačias – vertinęs bendrai. Dėl to atsisakyta kai kurių vertinamųjų dėmenų, pavyzdžiui, kiek studentų gavo valstybės finansuojamas studijų vietas.
Tačiau, anot žurnalo, buvo įtraukti kai kurie nauji, stojantiesiems aktualūs parametrai.
Vis daugiau abiturientų renkasi Lietuvos aukštąsias mokyklas
„Reitingų“ tyrimo duomenimis, pastaruosius dvejus metus vis mažiau Lietuvos abiturientų stoja į užsienio aukštąsias mokyklas – anksčiau studijuoti į užsienį išvažiuodavo apie 7 proc. abiturientų, 2025-aisiais tai padarė 4,2 procento.
Kai jaunuolių pasiteirauji, kodėl taip yra, baziniai atsakymai būna tokie: kainos ir dar kartą kainos.
Taip pat pernai gruodį buvo apklausta 340 Lietuvos gimnazijų dėl jų moksleivių pasirinkimo studijuoti užsienyje. Atsakymus pateikė 270. Iš jų paaiškėjo, kad iš 127 gimnazijų į užsienio universitetus ir koledžus neišvyko nė vienas abiturientas, iš 34 – po vieną, iš 18 – po du, iš 17 – po tris.
„Kai jaunuolių pasiteirauji, kodėl taip yra, baziniai atsakymai būna tokie: kainos ir dar kartą kainos. Pasikeitė taip pat Jungtinės Karalystės visa laikysena ir pozicija dėl užsieniečių studijų Jungtinėje Karalystėje“, – teigė „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Taip pat gana daug jaunuolių atsako, kad dabar ir Lietuvoje yra gana didelis studijų krypčių ir studijų programų pasirinkimas, ir juos tenkina Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų kokybė“, – pridūrė jis.
Tačiau G. Sarafinas atkreipė dėmesį, kad tik du penktadaliai jaunuolių įstoja į savo svajonių profesiją – 2025 metais tik 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.
„Reitingų“ analizėje taip pat pastebima, kad 2020 metais beveik 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o 2025 metais mažiau – 60 procentų. Be to, ūgtelėjo studijų kainos – per pastaruosius dešimt metų jos išaugo dvigubai.
„Pavyzdžiui, inžinerijoje, gyvybės moksluose, technologijų moksluose metai studijų 2019 metais kainuodavo 2 595 eurus. Čia prieš septynerius metus. Dabar kainuoja 4 200, 4 500, 4 800 eurų per metus tos pačios studijos, – sakė G. Sarafinas. – Medicinos studijos kainuodavo 2019 metais 3 200 eurų per metus. Dabar medicinos studijos kainuoja pigiausiai 6 500, brangiausiai 8 100 eurų per metus.“
Naujausi komentarai