Nuo karo Ukrainoje pradžios visokio rusiškos propagandos šlamšto tik daugėja. Tai skleidžia ne tik priešų sukurti botai, bet ir kai kurie gerai žinomi Lietuvos piliečiai. Nuolat formuojamas naratyvas, neva Vakarai patys kalti, kad rusai užpuolė ukrainiečius. Tam naudojami „TikTok“ ir kiti socialiniai tinklai.

L. Idzelis atkreipia dėmesį, kad „TikTok“ pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) kuriamas negatyvus turinys, žmonės indoktrinuojami taip, kaip nori priešiška propaganda. Jo teigimu, situacija primena tą, kuri buvo prieš uždraudžiant rusiškus informacijos kanalus. Minėtą socialinį tinklą naudoja įvairių amžiaus grupių žmonės, todėl tai itin neramina.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

„Ilgalaikėje perspektyvoje turėsime labai prastą rezultatą – nenorinčių ginti tėvynės, daug pagiežos, patyčių“, – nerimauja LŠS vadas.

Jis aiškina, kad priešiškų valstybių botai reaguoja į spaudoje pasirodančius straipsnius gynybinėmis temomis ir kas kelias valandas po jais generuoja negatyvius komentarus, kuria memus ir pajuokiančius filmukus. Atsiradus DI ir sumažėjus žmogiškųjų resursų poreikiui, padėtis tampa dar grėsmingesnė, o eiliniam informacijos vartotojui DI generuotą turinį atskirtį nuo sukurto žmogaus kur kas sudėtingiau.

Šaulys perspėja, kad karo akivaizdoje socialinių tinklų turiniu negalima aklai pasikliauti.

Gąsdinančias tendencijas pastebi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Jo teigimu, žmonės vis dar naiviai įsivaizduoja, kad šiuolaikinės technologijos naudojamos tik pozityviems tikslams, nors realybė rodo, kad jos labai profesionaliai pasitelkiamos klaidinančiam turiniui kurti. N. Matulevičiaus teigimu, DI ir kitos technologijos priešiškai nusiteikusioms valstybėms leidžia generuoti propagandinį turinį iš bet kurio pasaulio kampelio, kas iki DI eros buvo neįsivaizduojama. Problemos mastą didina tai, kad šiuolaikinės technologijos leidžia kurti propagandą su labai mažu biudžetu.

Abu pašnekovai sutinka, kad propagandą skleidžiantys socialiniai tinklai kelia pavojų valstybės pamatams.

Tačiau ar tokius kenkėjiškus socialinius tinklus įmanoma uždrausti? N. Matulevičius įsitikinęs, kad kol nėra galimybių šiuos socialinius tinklus uždrausti, labai svarbu šviesti visuomenę, aiškinti apie tinkluose slypinčius pavojus. Šiuo metu, sako jis, diskusiją svarbu kreipti link to, kad Rusijos propaganda socialiniuose tinkluose prilygsta tai, kuri buvo skleidžiama per televizijos kanalus.

L. Idzelis sako, kad po paskutinių rinkimų uždraudimo klausimas buvo svarstomas ES lygmeniu, nes tyrimai parodė, kad ne vienoje šalyje „TikTok“ stipriai paveikė rinkimų rezultatus. Visgi lobistai, pasitelkę didelius finansinius išteklius, dirba, kad socialinis tinklas nebūtų uždraustas.

„Netikiu sėkme, kad būtų uždrausta visoje ES. Lokaliai kai kuriose šalyse tai galėtų įvykti“, – teigia L. Idzelis.