Dar mėnuo ir Justinos mokslai Karo akademijoje baigsis. Paskirtame dalinyje ji bus būrio vadė. Tai, kad kolegos – daugiausia vyrai, merginos visai netrikdo.

„Tiek kariuomenėje, tiek Karo akademijoje turime tą požiūrį, kad nėra moterys ir vyrai, yra kariai“, – kalbėjo ketvirto kurso kariūnė Justina Lesauskaitė.

Lietuvos kariuomenėje moterų – maždaug dešimtadalis.

„Lietuvos vidurkis yra labai panašus, kaip NATO bendras vidurkis“, – šnekėjo D. Šakalienė.

Justina sakė, kad kolegos, reikalui esant, pagloboja.

„Tarkim su pačiais sudėtingiausiais, galbūt ginklų nešimais – visą laiką moterys norės tai daryti, bet galbūt tas vyrų instinktas yra – aš padėsiu, jeigu tau reikės, tačiau duosiu tau pasireikšti. Manyčiau, per tą prizmę pasireiškia“, – nurodė J. Lesauskaitė.

LNK stop kadras.

Tačiau niekas iš paskos nevaikšto, o ir vyrai ateina moterų prašyti pagalbos.

„Jos yra šiek tiek kruopštesnės, tai visą laiką pagelbės ties dokumentacija, kur vaikinams reikės pagalbos“, – tvirtino J. Lesauskaitė.

Nors visuomenės požiūris į moteris kariuomenėje ne visada palankus, matyt, teks priprasti. Krašto apsaugos ministrė sako – jei nenorime importuoti karių, teks daugiau remtis moterimis.

„Lietuva yra visuotinės gynybos principu besivadovaujanti valstybė, visuotinė gynyba neturi tokios žvaigždutės Konstitucijoje „išskyrus moteris“. Tai, matyt, visi suprantame, kad tai yra visa visuomenė. Jeigu gynybai yra būtina visa visuomenė, tai moterų vaidmuo yra ne papildomas, o būtinas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.

Demografinė Lietuvos padėtis – tragiška, tad ministrė mano, kad ateityje visuotinio šaukimo neišvengsime – tiek vyrų, tiek moterų.

„Pareigos gal galėtų ir skirtis. Manau, kad gal nereikėtų vaikščioti po žemėmis, manau, kad kažką galėtų daryti“, – sakė pašnekovas.

„Švedijos, kuri 2018 metais atkūrė šauktinių tarnybą abiem lytims, rodo tyrimai, kad tai leido padidinti kariuomenės parengtį“, – nurodė krašto apsaugos ministrė.

Tačiau Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras mano kitaip. Yra sakęs, kad reikalo šaukti tarnybai ir merginas nemato.

„Pritraukimas per privalomąją karo tarnybą yra diskutuotinas klausimas, bet šiai dienai nematau, nes mes turime nemažas dar vis atsargas jaunų vaikinų“, – anksčiau kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Kariuomenę reikia įtikinti, kariuomenės kultūra yra tokia, kokia ji yra. Kariuomenė yra natūraliai konservatyvi“, – aiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas Giedrimas Jeglinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Privalomai moterų tarnybai nepritaria ir premjeras Gintautas Paluckas. Nors Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi per artimiausius 13 metų plėsti kariuomenę, tačiau iš kur paims norinčių tarnauti – nežino.

„Moterys gali absoliučiai viską. Jei jos tik nori, turi būti sudarytos galimybės tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Tačiau prievolė būti pašauktiems pirmiausia turėtų būti taikoma vyrams“, – nurodė premjeras.

Anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, karyba keičiasi, svarbi ne tik fizinė jėga. Moterys galėtų prisidėti valdant naujausias technologijas, žvalgyboje, logistikoje, medicinoje, priiminėti sprendimus štabuose.

„Seniai mes tą klausimą užduodame, kada bus pirmoji pulkininkė moteris? Dabar jau turim vieną, bet kodėl vieną? Kodėl viena pulkininkė, kai atvažiuojam į Gynybos štabą, susirenka 20 karininkų ir visi ten vidurio amžiaus vyrai“, – kalbėjo G. Jeglinskas.

Planuojama profesionalių karių skaičių Lietuvoje plėsti iki 20 tūkst. arba po 500 karių per metus. Šauktinių skaičius palaipsniui turėtų didėti iki 7 tūkst.