Ministerijos atsiųstame pranešime teigiama, kad savivaldybės merams pristatyta šalies saugumo situacija, taip pat aptarti KAM planuojami pokyčiai krašto apsaugos sistemoje dėl karinės infrastruktūros išplėtimo, mobilumo stiprinimo bei karinių poligonų ir mokymų teritorijų plėtros.

Taip pat pažymima, kad didelis dėmesys skirtas savivaldybių vaidmeniui užtikrinant valstybės saugumą ir visuotinę gynybą.

„Visuotinė gynyba prasideda vietos lygmenyje, todėl šiandien savivaldybių merams pristatėme Lietuvos saugumo situaciją ir Krašto apsaugos ministerijos prioritetus. Gynybos pajėgumų stiprinimas vystant pramonę, infrastruktūrą ir priimant sąjungininkų pajėgas neabejotinai sukuria galimybes ekonominiam augimui regionuose. Bendros visų institucijų, savivaldybių ir organizacijų pastangos stiprinti Lietuvos saugumą didina ir Lietuvos žmonių pragyvenimo lygį“, – pranešima cituojama D. Šakalienė. 

Pabrėžiama, kad savivaldybės koordinuoja civilinės saugos priemones kaip laikiną apgyvendinimą, maisto tiekimą ar medicininės pagalbos organizavimą. Jos taip pat turi parengti veiksmų planus, jeigu būtų paskelbta karo padėtis.

ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija iki gegužės 5-osios pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms. Viceministrė taip pat pažymėjo, kad išanalizuota 14 galimų vietovių Lietuvoje.

Trečiadienį D. Šakalienė teigė, jog kariuomenės poreikiai poligonui jau yra įvertinti. Ji pridūrė, kad dabar dėliojamas pasiūlymų paketas savivaldybėms dėl galimų naudų.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.