Ką daryti, jei sugedusios mėsos jau suvalgėte, o pranešimas apie užkrėstus produktus pasirodė tik po kelių dienų, pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Indra Urbonavičiūtė.

– Kodėl vis dažniau pasirodo pranešimų apie užkrėstą mėsą?

– Stebime švieslentę, tačiau tendencijos, kad pranešimų padaugėtų – nėra. Nei šiais, nei praėjusiais metais jų neskaičiuojame daugiau. Pranešimai yra tolygūs. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atrenka mėginius, taip pat gauname informaciją iš kitų šalių. Visus duomenis skelbiame švieslentėje, kad vartotojai galėtų susipažinti, pasitikrinti, ar neturi šaldytuve nesaugaus produkto, ir prireikus – jį grąžinti į parduotuvę.

– Kas atsakingas, kad tokie produktai patenka į rinką? Ar nesužiūri parduotuvės, ar kalti gamintojai? O gal trūksta jūsų dėmesio?

– Maisto tiekimo grandinė ilga. Pagrindinė atsakomybė tenka gamintojui – jis turi užtikrinti, kad į rinką patektų tik saugūs produktai. Tačiau ir prekybininkai privalo pasirūpinti, kad vartotojus pasiektų saugi produkcija. Jie gali rinkti mėginius, atlikti tyrimus, reikalauti iš gamintojų dokumentų apie atliktus tyrimus ir produktų kokybę.

– Ar jūs kiekvieną kartą aiškinatės, kas kaltas, ar tai būna bendra atsakomybė?

– Tai priklauso nuo to, iš kur gauname informaciją apie nesaugų produktą. Jei pranešimas atkeliauja iš Lenkijos, pirminė atsakomybė tenka įvežėjui Lietuvoje. Be to, informacija perduodama Lenkijos atsakingoms institucijoms, kurios toliau tiria gamintoją.

– Kas dažniausiai užteršia mėsos produktus? Kuo tai pavojinga gyventojams?

– Vartotojus labiausiai išgąsdina pats žodis – užkrėsta mėsa. Rinkoje dažniausiai randame salmoneles. Vištiena yra rizikingiausia, galbūt todėl, kad ji dažniausiai pasirenkama vartotojų. Mes atliekame savikontrolę, atrenkame būtent šio produkto mėginius ir tiriame juos dėl salmonelių.

– O kaip dėl kiaulienos, jautienos, kitos žalios mėsos? Kaip dažnai ten pasitaiko užkrėtimų ir kokių?

– Tokioje mėsoje pasitaiko tų pačių bakterinių užkrėtimų – mikroorganizmų, tokių kaip salmonelės, listerijos. Tačiau pagal tendencijas ir statistiką – kadangi gyventojai dažniau renkasi pigesnę produkciją – daugiau mėginių atrenkame iš vištienos. Be to, iš Europos Sąjungos dažniausiai gaunami pranešimai taip pat susiję su vištiena.

– Kas nutinka, jei nusipirkau užkrėstos mėsos ir ją suvalgiau?

– Jei švieslentėje ar spaudoje pastebėjote, kad tikrai įsigijote nesaugią paukštieną ir ją jau suvalgėte – stebėkite savo savijautą. Jei pasijutote blogai, kreipkitės į gydymo įstaigą ir būtinai pasakykite, kur pirkote produktą. Tokiu atveju informacija bus perduota Visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

– Tačiau pranešimai atsiranda ne tą patį vakarą. Ar tai reiškia, kad atsakomybė vis tiek tenka pirkėjui?

– Ne, pranešimai tikrai nepasirodo tą pačią dieną. Tačiau pirkėjo atsakomybė – nevartoti žalios mėsos. Jei ją tinkamai termiškai apdorosite – virsite, kepsite ar troškinsite, laikydami ne žemesnę nei 60 laipsnių Celsijaus temperatūrą – nieko neatsitiks. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O jei pranešimas apie užkrėstą mėsą pasirodo jau po to, kai ją suvalgiau, ką daryti? Gal turiu kvitą, bet mėsos jau nebėra.

– Jei turite kvitą, galite kreiptis į prekybos centrą. Dauguma jų stengiasi bendradarbiauti su klientais ir saugoti reputaciją – todėl tikėtina, kad pinigus atgausite.

– Ar gyventojai tinkamai informuojami apie užkrėstus produktus? Ar galėtų būti greitesnė reakcija?

– Informacijos pateikimo procesas užtrunka dėl pačios tyrimų grandinės. Atrinkus mėginius, patogeniniai mikroorganizmai nenustatomi iš karto – tyrimai trunka 5–7 dienas. Kol neturime patvirtintos informacijos, negalime skelbti, kad produktas nesaugus. Tik gavus oficialius rezultatus, viešai informuojame vartotojus ir suteikiame galimybę grąžinti produktą.