ŠAUKTINIŲ REFORMA: ABEJONĖS IR VIENAS GRIEŽTAS NE

Ar per trumpesnį laiką pavyks parengti karį? Ar ne per aukšta sveikatos reikalavimų kartelė? Ar, atsisakydami išimties studentams, vienos sistemos problemų nespręsime jas perkeldami kitai?

Efektas kuklus

Daugiau jaunuolių pašaukti į privalomąją pradinę karinę tarnybą, kuri būtų trumpesnė, bet, tikėtina, intensyvesnė, nebepalikti išimčių studentams, bet sudaryti galimybes jiems mokytis karybos savaitgaliais ir vasaros atostogų metu – šias ir kitas Krašto apsaugos ministerijos siūlomas (KAM) permainas Karo prievolės įstatyme Seimas turėtų imtis svarstyti jau artimiausiu metu.

Tačiau privalomosios pradinės karo tarnybos reforma kelia nemažai abejonių ir dėl jos efektyvumo, ir dėl siūlomų priemonių.

„Prognozuojama, kad, įgyvendinus reformą, šauktinių skaičius per metus išaugtų nuo 3 828 iki 5 tūkst. Tačiau visuotinės gynybos kontekste toks kuklus prognozuojamas šauktinių skaičiaus augimas – tik 1 172 per metus – tikrai neatspinti visapusio visuomenės įsitraukimo, nors buvo deklaruojama, kad tokie šaukimo sistemos pokyčiai beveik prilygtų visuotiniam šaukimui“, – apgailestauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, jei būtų privalomas visuotinis šaukimas, galėtume kalbėti bent apie 10 tūkst. šauktinių.

Jei kalbame, kad Lietuvai gresia pavojus, turėtume priimti sprendimus, kad kuo daugiau žmonių baigtų bazinį kario kursą.

Tad, L. Kasčiūno vertinimu, siūloma reforma – žingsnis į priekį, nes lieka mažiau išimčių, atsiranda galimybių daugiau jaunuolių pakviesti į karinę tarnybą, daugiau lankstumo, bet vis dėlto jos efektas nepakankamas.

Studentai – savaitgaliais

Ieškant rezervų, kaip pagausinti šauktinių, o paskui ir reikalingų kariuomenei specialybių asmenų skaičių, atsigręžta į aukštųjų mokyklų studentus. Dabartinis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės jų šaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą. Dabar siūloma nustatyti nuo 160 iki 200 dienų tarnybą savaitgaliais ir vasaros atostogų metu, kuri truktų ne ilgiau kaip trejus metus.

„Lietuvos studentų sąjunga (LSS) kategoriškai prieštarauja dabartinei projekto redakcijai, kai studentai yra išbraukiami iš išimčių sąrašo“, – pabrėžiama šią savaitę paskelbtame LSS kreipimesi į KAM, kuris taip pat išsiųstas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, prezidentūros kanceliarijai ir Vyriausybei.

LSS prezidentas Paulius Vaitiekus pabrėžia: „Vertiname neigiamai, kad studentai išbraukiami iš išimtinių grupių ir galėtų būti šaukiami, kai jau būna pradėję studijas. Manome, kad tai gali turėti neigiamos įtakos jų studijų procesui, nes jis turi būti kiek įmanoma vientisesnis. Prievolės atlikimas lanksčiomis sąlygomis turi būti vienas iš prioritetų, tačiau ir tai negali būti daroma kenkiant studijoms.“

Pozicija: pasak P. Vaitiekaus, Lietuvos studentų sąjunga kategoriškai prieštarauja dabartinei projekto redakcijai, kai studentai yra išbraukiami iš išimčių sąrašo. (V. Zaveckaitės nuotr.)

Studentų atstovas pasakoja, kad, vos prasidėjus kalboms apie pokyčius, LSS siūlė suteikti galimybę tiems studentams, kurie gali sau leisti atlikti karinę tarnybą, tai padaryti savanoriškai pasitraukiant pusmečiui iš studijų ar savaitgaliais, vasarą, bet ne priverstiniu būdu. Tačiau, pasak jo, jei studentai išeis iš studijų proceso antrame ar trečiame kurse, padariniai tolesnėms studijoms gali būti labai neigiami. Siūloma pasiimti akademines atostogas, tačiau po pusmečio tarnybos studentui reikėtų pusmetį laukti iki naujų mokslo metų, o tai gali išmušti iš vėžių, tad klausimas, ar visi grįžtų studijuoti. Neaišku, kas nutiktų ir su studijų finansavimu, jei studentas akademinius metus nedalyvautų studijų procese.

Be to, pagal Mokslo ir studijų įstatymą studentas akademinių atostogų gali išeiti du kartus per studijų laikotarpį: kartą – dėl asmeninių priežasčių ir kartą – dėl sveikatos būklės. Vadinasi, jomis pasinaudojus dėl privalomosios karo tarnybos, nebeliktų galimybės turėti pertrauką studijų procese dėl asmeninių priežasčių.

Taip, pagal siūlomą tvarką studentams numatyta alternatyva tarnybą atlikti lanksčiu grafiku – dalyvauti trejus metus savaitgaliais ir vasaros atostogų metu vyksiančiuose jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba tarnyboje Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Tačiau L. Kasčiūnui kyla klausimų, pagal kokią kovinio rengimo programą bus rengiami tarnauti KASP pasirinkę šauktiniai – KASP ar reguliariųjų vienetų, kas užtikrins jų kovinį rengimą, kur bus jų vieta gynybos sistemoje.

LSS prezidentas P. Vaitiekus atkreipia dėmesį, kad daugeliui studentų ir pagal tokį laisvesnį tarnybos grafiką atlikti karinę tarnybą, o kartu studijuoti būtų labai sudėtinga, nes turinčiam vidutinį semestro kreditų skaičių per savaitę studijoms reikia skirti apie 40 valandų, vadinasi, jis jau dirba visu etatu.

Be to, kaip rodo LSS atliktas tyrimas, kas antras studentas dar ir dirba, nes, deja, kitaip negali pragyventi. Vadinasi, studentui dar padidėtų krūvis, o jei karinę tarnybą reikėtų atlikti vasarą, nukentėtų jų finansinė būklė. Be to, vasarą kai kuriems yra privalomos praktikos, tad klausimas, kaip tai reikėtų derinti su karine tarnyba. Esant tokiam dideliam krūviui, studentas gali susidurti ir su psichologinėmis problemomis.

Pagal naują modelį kariuomenė taip pat turėtų galimybę trims mėnesiams pašaukti jau studijas baigusius specialistus, kurių trūksta krašto apsaugos sistemai. „Tai kelia nemažai klausimų, nes niekur nėra įvardyta, kurios specialybės yra tos reikalingosios, kaip tie specialistai būtų šaukiami. Šaukimas būtų pabaigus studijas, tad kyla nuogąstavimų dėl specialistų karjeros planavimo, tolesnių studijų vykdymo kitoje pakopoje“, – sako LLS prezidentas.

Klausimas, kaip į tai reaguotų darbdaviai.

Studentai savo nuogąstavimus pradėjo reikšti nuo pat kalbų apie planuojamą šauktinių reformą pradžios. Tačiau, P. Vaitiekaus teigimu, per tą laiką viso labo buvo du susitikimai su KAM, kuriuose dalyvavo jaunimo atstovai. „Teikėme savo siūlymus. Gal į kai ką atsižvelgė, bet ne į esminius siūlymus. Bendro sutarimo pasiekti nepavyko“, – apgailestauja LSS prezidentas.

LLS kreipimesi į KAM teigia suprantanti pilietiškumo svarbą, ypač atsižvelgiant į dabartinę situaciją, tačiau pabrėžia, kad „siekiant sustiprinti vieną sistemą, tai negali būti daroma kitos sąskaita. Aukštasis mokslas turi būti vientisas“.

LSS dar anksčiau dalijosi siūlymais, kokiais būdais būtų galima ugdyti pilietiškumą ir skatinti įsitraukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą. Jų manymu, atlikti karinės tarnybos turėtų būti šaukiama iš karto po mokyklos, kad paskui neblaškomai galėtų rinktis, ką toliau gyvenime veikti. Siekiant ugdyti kompetencijas, reikalingas krašto apsaugos sistemai, geriau būtų integruoti tam tikrus su karyba susijusius modulius į jau egzistuojantį studijų procesą arba teikti laisvai pasirenkamus studijų dalykus. Studentai, kurių specialybių trūksta krašto apsaugos sistemai, galėtų įgyti reikiamų įgūdžių netrikdant studijų proceso ir ateities perspektyvų, jei jiems gynybos institucijose būtų suteikiamos praktikos vietos.

Kartelė per aukštai

Rezervų, kaip pagausinti šauktinių skaičių, o kartu gal ir daugiau teisingumo visų piliečių teisių ir pareigų atžvilgiu būtų, jei atlikti pareigą tėvynei būtų daugiau pritraukta ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, taip pat ir turinčių dvigubą pilietybę. Tačiau, pripažįsta L. Kasčiūnas, kol kas tam dar nenumatyta konkretaus mechanizmo.

Tačiau, Seimo NSGK pirmininko įsitikinimu, būtų didelis rezervas, jei būtų peržiūrėti sveikatos reikalavimai šauktiniams. „Kitose šalyse, pavyzdžiui, Izraelyje, sveikatos reikalavimų kartelė nuleista žemai, todėl daugelis randa savo vietą gynybos sistemoje. Turime judėti šiuo keliu. Peržiūrėsime ir šį klausimą“, – žada politikas.

Karybos eksperto, Lietuvos kariuomenės atsargos majoro Dariaus Antanaičio vertinimu, Lietuvoje yra tikrai labai daug apribojimų dėl sveikatos, dėl šios priežasties neretai žmonės negali tapti privalomosios karo tarnybos kariais ir negalima surinkti pakankamo jų skaičiaus. „Mums reikia nuleisti sveikatos reikalavimų kartelę. Pavyzdžiui, jei žmogus nešioja akinius, jis negali būti snaiperiu, bet gali būti ryšininku, arba, jei žmogui plokščiapėdystė, jis gal negali būti pėstininkas, bet gali būti remontininkas“, – neabejoja karybos ekspertas.

Siūloma trumpinti

Įstatymo projekte siūloma sutrumpinti karo prievolininkų, šaukiamų į privalomąją pradinę karo tarnybą, maksimalią amžiaus ribą iki 21 metų vietoj dabartinių 23-ejų (įskaitytinai).

Numatoma, kad apie pusės šauktinių tarnyba galėtų būti sutrumpinta nuo dabar devynių mėnesių iki pusmečio. L. Kasčiūnui ši nuostata kelia klausimų. Pasak jo, dar bus diskutuojama, ar vis dėlto nereikėtų palikti devynių mėnesių, nes šešių, ypač veikiant komandoje, tam tikro organizuoto vieneto lygmeniu tų trijų mėnesių gali pritrūkti.

Klausimas, kaip keisis šauktinių kovinio rengimo programa, nes iš nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių karo prievolininkų formuojamas parengtasis rezervas turi būti tinkamai apmokytas veikti su ginkluote ir karine technika. Jo vertinimu, per šešių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą kokybiškai galima suformuoti individualius kario įgūdžius, suteikti karinę specialybę, pėstininkų kovinio rengimo pagrindus ir išmokyti veikti skyriaus sudėtyje, tačiau abejoja, ar šis laikas pakankamas pėstininkų kovos mašinų įguloms ir skyriams parengti veikti kartu su šia technika, artilerininkams ir oro gynybos specialistams tinkamai parengti.

„Reforma siekiama padidinti karinės tarnybos patrauklumą, todėl yra planas sutrumpinti privalomos karinės tarnybos terminą. Tačiau parengti karį per šešis mėnesius yra nepaprastai didelis iššūkis“, – mano ir D. Antanaitis.

Svarbu: D. Antanaičio nuomone, reikia nuleisti sveikatos reikalavimų kartelę. Pavyzdžiui, jei žmogus nešioja akinius, jis negali būti snaiperiu, bet gali būti ryšininku. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Pasak jo, kitose šalyse tokios tarnybos trukmė skirtinga, bet, jo nuomone, dažnai lyginamės, ką kiti daro, bet mažai galvojame, ko reikia mums.

Klausimai dėl rezervo

Pagal siūlomą projektą šauktinių kasmet būtų per 1 tūkst. daugiau nei dabar, vadinasi, kasmet pasipildytų ir aktyvus karinis rezervas. Partijų susitarime įtvirtinta, kad jis turi siekti 50 tūkst., o dabar tėra 28 tūkst. Taigi, džiaugiasi L. Kasčiūnas, pokyčiai prisidėtų prie šio tikslo.

Tačiau jam kyla daug klausimų kyla dėl jų tolesnio įsitraukimo į pasirengimą ginti valstybę. Šauktinių įgyti įgūdžiai labai greitai sunyksta, jei nėra nuolat atnaujinami. L. Kasčiūnas kreipėsi į KAM prašydamas pateikti išaiškinimą, ar yra numatoma parengtojo rezervo kartotinių mokymų reforma turint tikslą taikos metu rengti operatyviai į karines operacijas galintį įsitraukti rezervą, kaip tokie mokymai bus organizuojami, ar numatoma rengti karo metu vadovaujamąsias pareigas užimsiančius puskarininkius.

Pagal naują reformą trimis mėnesiais ilgesnė nei bazinė – devynių mėnesių trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba būtų nustatoma karo prievolininkams, kurie turi potencialo būti paskirti į jaunesniųjų vadų arba specialistų pareigas. Tuos tris mėnesius šauktiniui būtų mokamas ir profesinės karo tarnybos kario atlyginimas. Vis dėlto, L. Kasčiūno nuomone, kyla rizika, kad gali būti neefektyviai panaudotos gynybos biudžeto lėšos mokant profesinės karo tarnybos kario atlyginimą žmogui, kuris, atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą, nebūtinai toliau liks kariuomenėje. Beje, o kas nutiktų, jei šiose pozicijose neatsiras norinčių pratęsti tarnybą iki devynių mėnesių?

Alternatyvi tarnyba

Įstatymo projekte atsiranda naujovių ir dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Ją bus galima atlikti ne tik valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, bet ir nevyriausybinėse organizacijose, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija, o jos trukmė ilginama iki dvylikos mėnesių. Norintiems ją atlikti nebus taikomi sveikatos būklės reikalavimai.

Be to, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto nuomonę ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje „Teliatnikov prieš Lietuvą“, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba nėra tikra alternatyva, jei ji priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros, alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos administravimas turėtų būti pavestas Vyriausybės įgaliotai ne krašto apsaugos sistemos institucijai.

„Dabar Lietuvoje alternatyvi tarnyba nėra veiksminga ir efektyvi. Tačiau man keista, kodėl šis procesas atiduodamas ne kariuomenei“, – mano L. Kasčiūnas.

Alternatyviąją tarnybą jis traktuoja kaip ėjimą civilinės gynybos link: jei dėl įvairių priežasčių kas nors negali turėti ginklo rankoje, gali turėti karo medicinos žinių ar inžinerinių gebėjimų. Politikas pabrėžia, kad tai irgi be galo svarbu, nes vienam kariaujančiam žmogui reikia nuo penkių iki dešimties civilinės gynybos specialistų, tad reikia plėtoti ir šį segmentą, kuris yra svarbus krašto gynybos ramstis.

Vis dėlto, pasak L. Kasčiūno, reikia labai aiškiai apibrėžti kriterijus, dėl kokių priežasčių asmuo gali rinktis alternatyviąją tarnybą, kad tai nevirstų alternatyva dėl alternatyvos.

Prievolės atlikimas lanksčiomis sąlygomis turi būti vienas iš prioritetų, tačiau ir tai negali būti daroma kenkiant studijoms.

Kada tarnaus visi

„Jei kalbame, kad Lietuvai gresia pavojus, turėtume priimti sprendimus, kad kuo daugiau žmonių baigtų bazinį kario kursą“, – karybos ekspertas D. Antanaitis sveikina pastangas įtraukti į tokį pasirengimą kuo daugiau žmonių, mažinant išimtis. Jo manymu, privalomoji karo tarnyba turėtų būti iš karto po mokyklos, tada visiems sąlygos būtų vienodos.

Dabar yra abejojančių studentų fakultatyvinio karinio rengimo ne tik efektyvumu, bet ir teisingumu, nes gali kilti nepasitenkinimas, kodėl vieni gali tai daryti savaitgaliais, o kiti turi mesti įprastinį gyvenimą bent jau pusmečiui.

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai ir savo programoje yra įtvirtinę siekti visuotinės privalomos karinės tarnybos, o tai reikštų, kad po mokyklos ne atsitiktine tvarka, o visi vaikinai būtų kviečiami į kariuomenę. „Didelė visuomenės dalis įgytų gynybos įgūdžių, ugdytume karinį rezervą ir mūsų kariuomenė taptų stipresnė. Tačiau tai reikalautų daugiau investicijų ir pereinamojo laikotarpio, nes reikėtų parengti infrastruktūrą ir kas mokys šauktinius. Tai strateginis tikslas, kuris yra mūsų politinėje darbotvarkėje“, – sako L. Kasčiūnas.

Ar jis teiks tokį siūlymą Seimui? „Neatmetu galimybės, bet negaliu pažadėti, kai tikrai žinau, kad tokiam strateginiam pokyčiui Seime nėra pakankamai pritariančių balsų. Kai pernai pasirašinėjome partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos, bandėme įtvirtinti šią nuostatą, bet jai pritarė nedaug politinių jėgų. Tačiau šia tema dar kalbėsimės“, – žada L. Kasčiūnas.

Rezultatas: įgyvendinus reformą šauktinių skaičius per metus išaugtų 1 tūkst. Siekiant visuotinės gynybos, tai kuklus pokytis, mano L. Kasčiūnas. (S. Lisausko/BNS nuotr.)

Pasak jo, yra politikų, remiančių idėją į privalomąjį šaukimą įtraukti ir moteris, bet jų dar mažiau nei remiančių visuotinį privalomą šaukimą. Tad kol kas į šauktinius ir toliau kviečiami tik vaikinai, nors, atkreipia dėmesį D. Antanaitis, užmirštame, kad piliečių teisės ir pareigos nepriklauso nuo lyties. Moterys dabar tarnauja tik savanoriškumo principu.

Tačiau ir be tokių kardinalių permainų prognozuojama, kad šią sesiją, pasak L. Kasčiūno, gal net rugsėjį arba kiek vėliau, prasidėsiančios diskusijos dėl šauktinių reformos bus karštos.