Segalovičienė apie gyventojų pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui: matome regioninę atskirtį

„Šiandien, kalbant apie pilietinį pasipriešinimą, akivaizdu, kad matome regioninę atskirtį (…). Pilietinio pasipriešinimo mokymuose realiai dalyvauja pagrinde didžiųjų miestų žmonės. Tai nėra padengiamumas visoje Lietuvoje“, – po Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžio trečiadienį teigė I. Segalovičienė.

„Krizės, karo ar mobilizacijos atveju turėsime priimančias savivaldybes, turėsime tas savivaldybes, iš kurių žmonės vyksta į kitas savivaldybes. Taigi, visa Lietuva turi būti pasiruošusi, šiandien to nėra“, – pabrėžė ji.

Visgi šiuo klausimu Krašto apsaugos ministerija (KAM) daro pažangą, sako valstybės kontrolierė.

„KAM aiškiai padarė pažangą per tą laikotarpį nuo audito pabaigos. Yra parengti instruktoriai, pravesta daugiau mokymų ir tas prieinamumas pagerėjo“, – Prezidentūroje komentavo ji.

Trūksta plano pažeidžiamoms grupėmis

Pasak I. Segalovičienės, auditas parodė ir tai, kad iki šiol nėra aiškaus plano, kaip krizės atveju būtų pasirūpinta pažeidžiamomis visuomenės grupėmis.

„Kai darėme auditą – nei vieni mokymai nebuvo vykdomi žmonėms su negalia. Kaip mes pasirūpinsime pažeidžiamais žmonėmis – šiai dienai nėra sukurtos aiškios sistemos. Manome, kad tai irgi didelis minusas“, – trečiadienį žurnalistams sakė kontrolierė.

„Tačiau mokymai jau pritaikyti žmonėms su negalia, apmokyti bendruomenių su negalia žmonės ir po truputį šis klausimas įsivažiuoja. Savivaldybės lygiai taip pat demonstruoja didesnį judesį ir geresnę koordinaciją“, – dėstė ji.

ELTA primena, kad birželį paviešinto Valstybės kontrolės (VK) audito rezultatai parodė, kad būtina stiprinti moksleivių žinias apie krašto gynybą, o pilietinio pasipriešinimo mokymai suaugusiesiems turėtų apimti didesnę šalies teritoriją ir turėtų būti pritaikyti žmonėms su negalia.

Remiantis audito rezultatais, VK iš viso pateikė 5 rekomendacijas: po vieną Vyriausybei, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Dvi rekomendacijos buvo pateiktos Vyriausybės kanceliarijai.

Planuojama, kad įgyvendinus VK teiktas rekomendacijas, iki 2026 metų mokymai taps prieinamesni didesnei daliai asmenų ir apims didesnę šalies teritoriją.