Seimas ėmėsi svarstyti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją

Po pateikimo nutarimo projektui pritarė 81 Seimo narys, susilaikiusiųjų ir balsavusiųjų prieš nebuvo.

Sausį ją patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT), o vasario pabaigoje strategijai pritarė Vyriausybė.

Posėdyje strategiją pristatęs krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius, Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.

„Strategija nustato ilgo laikotarpio nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius. Ja nustatomi pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai, pagrindinės rizikos, grėsmės ir pavojai šiems interesams“, – Seimo posėdyje sakė ministras.

„Atsižvelgiant į atliktą saugumo aplinkos vertinimą, suformuluotas naujas strategijos tikslas – pasirengimas valstybės gynybai karinės agresijos atveju. Praplėstas nacionalinio saugumo interesų sąrašas, įvertinus jų svarbą nacionaliniam saugumui“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas antradienį žurnalistams teigė, kad Seimui teikiama atnaujinta Nacionalinė saugumo strategija neturi filosofinio pagrindo, todėl konservatoriai yra parengę savo strategijos variantą ir ketina teikti siūlymus.

„Esame parengę savąjį strategijos variantą ir, aišku, jį paversime atskirai pasiūlymais, kuriuos tikrai per svarstymą registruosime“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras.

Strategija dabar bus svarstoma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose.

Šeštojoje tokioje strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas pasirengimui valstybės gynybai karinės agresijos atveju.

Ja siekiama sudaryti sąlygas visapusiškai užtikrinti valstybės saugumą, įgyvendinant nacionalinio saugumo politiką, sprendžiančią esminius šalies saugumo iššūkius, ir nustatyti esminį strategijos tikslą – atgrasymo ir pasirengimo valstybės gynybai karinės agresijos atveju stiprinimą.

Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.

Atnaujintoje strategijoje taip pat pažymimos Baltarusijos, Kinijos keliamos grėsmės. Dokumente dėl tiekiamų prekių ir įvairių dvigubos paskirties produktų Pekinas yra įvardijamas kaip „pagrindinis įgalintojas Rusijos kare prieš Ukrainą“.

Joje dėmesys skiriamas ir pažeidžiamumą bei saugumo rizikas didinančiai visuomenės priklausomybei nuo informacinių ryšių technologijų, mažėjančiam gimstamumui, išaugusiai imigracijai, religiniam ekstremizmui.

Dokumente įtvirtinama, kad pagrindinis patikimos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti svarbiausiu tikslu. Taip pat minimas nacionalinės divizijos vystymas, aktyviojo kariuomenės rezervo didinimas, infrastruktūros ir poligonų plėtra.

Strategijoje numatyta stiprinti žvalgybą ir kontržvalgybą, pilietinį pasipriešinimą, civilinę infrastruktūrą. Dokumente iškelti ir kolektyvinio saugumo, Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo uždaviniai.

Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Ji atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.