Seime antradienį neužteko balsų priimti Užsienio reikalų komiteto pirmininko Emanuelio Zingerio inicijuotai rezoliucijai dėl Gegužės 3-osios Konstitucijos.
Už rezoliucijos projektą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 11, 53 parlamentarai susilaikė. Kitu balsavimu nuspręsta dokumentą tobulinti.
Rezoliucijos projektu siūlyta konstatuoti, kad Gegužės 3-osios Konstitucija yra "Lietuvos ir Lenkijos bendro istorinio paveldo dalis, stiprinanti mūsų istorinę atmintį ir valstybingumą, įkvepianti politinės išminties".
"Gegužės trečiosios Konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas atvėrė naują Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorinę perspektyvą - Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo dviem lygiavertėmis politinėmis partnerėmis", - rašoma rezoliucijos projekte.
Taip pat projekte teigiama, kad Konstitucija "sujungė krikščioniškąsias Europos tradicijas ir esmines vertybes - tikėjimo laisvę, lygybę prieš įstatymą, toleranciją, valdžių atskyrimą".
Rezoliucijos oponentai šiuos teiginius kritikavo, teigdami, jog Konstitucija įtvirtino ne tikėjimo laisvę, o vieno tikėjimo, Romos katalikų bažnyčios, pirmenybę, abejojo ir dėl Lenkijos Karalystės bei LDK politinės lygybės.
1791 metais priimta Konstitucija nustatė pagrindinius jungtinės valstybės valdymo principus. Laikoma, jog tai - pirmoji rašytinė Konstitucija Europoje, o iki tol pasaulyje buvo tik vienas tokio pobūdžio rašytinis dokumentas - 1787 metais priimta JAV Konstitucija. Vis dėlto netrukus po Konstitucijos priėmimo valstybė buvo padalyta kaimyninių šalių, o Lietuva ir Lenkija kaip nepriklausomos šalys atsikūrė tik po Pirmojo pasaulinio karo.
Naujausi komentarai