Seimas pritarė nuostatai, kad ypatingojo prokuroro institutą Lietuvoje įvedantys įstatymų projektai prieštarauja Konstitucijai.
Balsų dauguma atmetė
Ketvirtadienį parlamentarai svarstė grupės Seimo narių parengtą Ypatingojo prokuroro įstatymo projektą. Dauguma pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad šis projektas neatitinka galiojančių šalies Konstitucijos nuostatų. Už tokią komiteto nuomonę balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 22.
Tai reiškia, kad Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas atmestas ir prie jo Seimas artimiausiu metu nebegrįš.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras informavo, kad šis komitetas dėl Ypatingojo prokuroro įstatymo sutiko su Seimo teisininkų išvadomis. „Pirmiausia derėtų teikti ir priimti Konstitucijos kai kurių straipsnių pakeitimą, tik tada galima būtų svarstyti ir priimti šį įstatymą“, - pabrėžė S.Šedbaras.
„Netelpa“ į Konstitucijos rėmus
Pabrėžiama, kad projekte numatytojo ypatingojo prokuroro institutas „netelpa“ į galiojančios Konstitucijos rėmus. Kritikuojamos nuostatos, pagal kurias ypatingasis prokuroras turi teisę apžiūrėti bet kurį, net ir privatų, objektą, atvykti į bet kokią privačią įstaigą ir reikalauti susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus.
Teisininkai suabejojo, ar ypatingasis prokuroras, kurį paskirtų politinė institucija - Seimas, savo įgaliojimais neviršys generalinio prokuroro.
Be to, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos irgi pareiškė, kad projektai, kuriais siūloma Lietuvoje steigti ypatingojo prokuroro institutą, gali prieštarauti ir Europos teisei, pirmiausia – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Kvietė nepaisyti skeptiškų nuomonių
Vienas įstatymo iniciatorių, radikalumu garsėjantis Seimo narys Gintaras Songaila desperatiškai, bet bergždžiai bandė įtikinti likusius parlamentarus pritarti teikiamam projektui. „Prašau jūsų neatsitverti abejingumo siena ir nesitaikstyti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Seimo Teisės departamento ciniškumu bei savivale. Prašau aktyviai dalyvauti projekto svarstyme ir balsuoti už nepagrįstų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų atmetimą“, - tokį kreipimąsi į Seimo narius G.Songaila išplatino plenarinio posėdžio išvakarėse.
Bet dauguma parlamentarų nesutiko su G.Songaila ir kitais šio projekto teikėjais. „Jeigu priimtume tokį įstatymą, galėtume „didžiuotis“, kad esame vieninteliai Europoje, pralenkę netgi Baltarusiją ir Rusiją, įvedę politinio susidorojimo įrankį, visiškai neatitinkantį teisinės civilizuotos valstybės principų“, - kalbėjo Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
„Negalima teisinės valstybės griauti tokiu gatvės, mėgėjišku būdu“, - pabrėžė socialdemokratas Justinas Karosas.
Tirtų „rezonansines“ bylas
G.Songailos įregistruotame įstatymo projekte buvo numatyta, kad ypatingasis prokuroras būtų Seimui atskaitingas prokuroras, Seimo pavedimu atliekantis ypatingus tyrimus vadinamosiose „rezonansinėse“ bylose, kartu jis būtų specialus Generalinės prokuratūros prokuroras, turėtų visas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generalinės prokuratūros vadovybei jis nebūtų pavaldus.
Ypatingasis prokuroras turėtų teisę savo nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą, koordinuoti jo įgyvendinimą, jis turėtų teisę susipažinti su visų lygių prokuratūrų visa dokumentacija ir ikiteisminių tyrimų medžiaga, kuri gali būti susijusi su jo vykdomo ypatingojo tyrimo objektu, turėtų teisę visą tokią medžiagą kopijuoti, daryti įrašus.
Ypatingasis prokuroras galėtų reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, apžiūrėti bet kurį Lietuvos teritorijoje esantį statinį, atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus.
Jau buvo bandymų
Seime prieš porą metų jau bandyta piršti ypatingojo prokuroro idėją. Tačiau tuomet ji buvo sukritikuota ir atmesta.
2010 metais parlamente veikusi darbo grupė „Prokuratūros teisinei padėčiai ir vietai valstybės valdžios institucijų sistemoje nustatyti“ svarstė Piliečių santalkos pasiūlymą įvesti ypatingojo prokuroro pareigybę, bet ją atmetė kaip nekonstitucinę.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad ypatingasis prokuroras „nerastų sau vietos galiojančioje Lietuvos teisinėje sistemoje“. Tokių prokurorų nėra ir Europos teisėje.
„Bet galima būtų pagalvoti apie tai, kad būtų išplėsti ombudsmenų, tarkim, Seimo kontrolierių įgaliojimai, kad jie galėtų kontroliuoti, kaip dirba prokurorai ir teisėsaugos institucijos“, - teigė jis.
Naujausi komentarai