Seimas svarstys, ar leisti Lietuvos kariams prisidėti prie dviejų naujų tarptautinių operacijų

Kaip numatoma krašto apsaugos ministro Roberto Kauno pateiktame nutarimo projekte, kuriam parlamentarai pritarė bendru sutarimu, 2026–2027 metais į tarptautines operacijas ketinama suteikti teisę siųsti iki 412 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.

Jo teigimu, naujuoju nutarimu tęsiamas dalyvavimas visuose operacijoje pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą išlaikant tuos pačius maksimalius skaičius.

„Papildomai numatoma galimybė siųsti iki penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų į ES karinę operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje „Althea“ ir iki penkių karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų į ES karinę misiją, siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo“, – kalbėjo ministras.

Anot jo, į šias dvi operacijas galėtų būti siunčiamos kibernetinės greitojo reagavimo komandos.

Kaip nurodo Krašto apsaugos ministerija, gavus prašymą komandos gali padėti ES valstybėms narėms, ES institucijoms, ES misijoms ir operacijoms, taip pat šalims partnerėms kibernetinio incidento atveju ar atliekant sistemų pažeidžiamumo vertinimus.

Lietuva dalyvauja keliuose ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo projektuose, o vienam iš jų – Kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos ir tarpusavio pagalba kibernetinio saugumo srityje – ir vadovauja. Vykdant šį projektą ir buvo sukurtos anksčiau minėtos kibernetinio greitojo reagavimo komandos.

Kitose tarptautinėse operacijose maksimalus leistinas Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičius išliks nepakitęs.

Ministerija pažymi, jog Seimo nutarimas nustato maksimalius Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų, kurie gali būti siunčiami į konkrečias tarptautines operacijas, skaičius.

„Faktinis Lietuvos indėlis priklauso nuo daugybės aplinkybių: Lietuvos kariuomenės pajėgumų ir kitų įsipareigojimų, tarptautinės operacijos poreikių, situacijos šalyje, į kurią siunčiami Lietuvos kariai, Lietuvos sąjungininkų galimybių integruoti Lietuvos karius į savo kontingentus“, – nurodo ji.

Nutarime numatyta, jog NATO karinėje mokymo operacijoje Irake gali dalyvauti iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove – iki 60, JAV vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas ryžtas“ – iki 40.

Taip pat ketinama išlaikyti iki 100 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos tarnautojų skaičių Lietuvos karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje, NATO ir ES valstybėse narėse Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais, jeigu yra šių valstybių kvietimas mokymus vykdyti jų teritorijoje.