„Šiauliuose dvi parduotuvės, kur galiu nusipirkti Halal mėsos“, – komentavo pakistanietis, gyvenantis Šiauliai, Asrar Hosen.
Musulmonų religija reikalauja, kad gyvulys būtų paskerstas ritualiniu Halal būdu. Tai reiškia, kad skerdimo metu nebūtų apsvaigintas.
„Čia tradicija tikrai musulmoniška, bet visada taip pjaudavo. Anksčiau pirkdavome pas ūkininkus. Pas vieną avieną, pas kitą – jautieną, bet mums būdavo nepatogu, nes ūkininkai parduodavo visą gyvulį. Dabar galime pirkti mažiau, kiek reikia“, – pasakojo parduotuvės „Halal market“ direktoriaus pavaduotoja Natalija.
Panašių parduotuvių Lietuvoje – ne viena.
„Vilniuje 2–3 vietos, kur galima nupirkti tą mėsą“, – sakė Aleksandras Beganskas.
Tiesa, Halal produktais prekiaujančių parduotuvių plėtra užkliuvo Seimo nariui V. Sinicai. Politikas tikino, kad jam rūpi gyvūnų gerovė, tačiau kartu neslėpė ir kitos priežasties – esą nesinorėtų, kad užsieniečiai Lietuvoje pernelyg įsitvirtintų.
„Musulmonų bendruomenė yra auganti ir Vakarų šalių patirtys – kai ji jau būna didelė, o jei judėsime tais pačiais bėgiais, tai perspektyvoje bus didelė, tokio pobūdžio ribojimai tampa neįmanomi. Būna per didelis pasipriešinimas iš musulmonų bendruomenės“, – aiškino Seimo narys.
Tad politikas Seimui pasiūlė uždrausti ritualinį skerdimą. Tiesa, verslas veikia paprastu principu – jei yra paklausa, bus ir pasiūla.
„Dabar mes gauname iš Lietuvos tą mėsą, o yra kas mums ir dešreles gamina. Jei bus tokia situacija, pirmiausia ūkininkams bus blogai. Mes pirksime arba iš Lenkijos, arba iš Latvijos“, – tvirtino Natalija.
Atvykėlių iš islamiškų šalių pastaraisiais metais tik daugėja. Gegužės duomenimis, Lietuvoje priskaičiuota per 11 tūkst. imigrantų iš Uzbekistano, 7 tūkst. iš Tadžikistano, po daugiau nei 4 tūkst. iš Kirgizijos ir Azerbaidžano, dar po 2–3 tūkst. iš Kazachstano, Pakistano, Turkijos, Bangladešo. Vien sudėjus šiuos skaičius aišku, kad musulmonų Lietuvoje daugiau nei gyventojų Marijampolė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Jie atvažiuoja čia, nes mūsų politikai yra sukūrę palankesnes sąlygas užsieniečiams atvykti į Lietuvą“, – teigė A. Beganskas.
Be to, neaišku, ar uždraudus skersti ritualiniu būdu, musulmonų Lietuvoje sumažės.
„Musulmonų nuo to nesumažės, bet faktas, kad jei mes neprisileisime į teisinę bazę praktikų, kurios yra jų kultūros, o mūsų kultūrai svetimos, taip bus teisingiau“, – neslėpė V. Sinica.
„Jis yra islamofobas ir tuo pačiu jau tapo antisemitu, nes ką jis norėjo pakeisti, tas įstatymas liečia ne tik musulmonus, bet ir judėjus taip pat“, – komentavo Lietuvos muftijus.
Anot verslo, bus tik nuostoliai.
„Valstybė prarastų papildomas pajamas – tiek mokestine sistema, tiek kitais dalykais“, – tikino mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Nerijus Gricius.
Esą beveik visą Halal mėsą, nors jos ir nedaug, eksportuoja į kitas Europos šalis.
„Kur yra to tikėjimo žmonių – ir Lietuva eksportuoja. Tai nėra labai didelis skaičius, bet iki maksimaliai 10 proc. visų skerdžiamų galvijų“, – kalbėjo N. Gricius.
„Košerinio skerdimo turime tūkstantį paukščių per metus“, – sakė Tomas Tomilinas.
Anot V. Sinicos, Europa musulmonams tokia patraukli nebūtų, jei ne perdėtas svetingumas.
„Nusprendė pereiti ir visas gamybines linijas pritaikyti būtent prie tokio skerdimo, konkuruoti Europos rinkose tuo, kad skerdžiame žiauresniu būdu, kuris kažkam Europoje yra patrauklesnis“, – teigė jis.
„Mes negalime erzinti to gyvūno, negalime mušti ir turime gerai elgtis. Negalime kankinti jo – turime labai aštriu peiliu perpjauti tą aortą ir tik vienu judesiu galime“, – aiškino A. Beganskas.
Tiesa, Seimas V. Sinicos siūlomas pataisas atmetė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)