Specialistai įspėja – jeigu Seimas priimtų vieną pasiūlytą projektą, lošimų automatų galėtų atsirasti kavinėse, baruose, klubuose. Lošti būtų galima visur ir visada.
Niekas nekontroliuoja
Lietuvoje jau 11 metų galioja Azartinių lošimų įstatymas, kuris, be kita ko, draudžia internete organizuoti azartinius lošimus. Todėl Seime atsirado iniciatyvų koreguoti šį įstatymą. Tvirtinama, kad jis "beviltiškai paseno". Svarstomi netgi du to paties įstatymo pakeitimo projektai.
Tačiau kai kurių Seimo narių susidomėjimas azartinių lošimų rinka ir jos reguliavimu jau sukėlė įtarimų.
Prieš kelias savaites pateiktame parlamentaro Dainiaus Budrio vadovaujamos darbo grupės projekte numatyta, kad lošimų automatų galėtų atsirasti kavinėse, baruose, klubuose, statymo punktuose.
Tačiau daugiausia dėmesio skiriama lošimams internete. Numatoma, kad juos galės organizuoti tik tos bendrovės, kurių įstatinis kapitalas, priklausomai nuo lošimų rūšies, siekia 1–4 mln. litų. Maža to, bendrovės, norinčios lošimus organizuoti internetu, turi turėti teisę lošimus organizuoti ir "tradiciniu būdu" – lošimo namuose, lažybų punktuose ir panašiai.
"Išeitų, kad jei nori organizuoti lošimus internete, klok milijoną, nuomokis patalpas, pirk įrangą ir steik lošimo vietas. Kitaip negausi licencijos internetui. Bet jeigu naujai steigiama lietuviška bendrovė neturi to milijono, o nori organizuoti lošimus internete?" – klausė advokatas Kęstutis Kvainauskas, susipažinęs su pasiūlytu įstatymo projektu.
Kelia įtarimų
Tačiau tai – ne vienintelė abejonių kelianti įstatymo nuostata. Užsimota riboti ir lošimo vietų skaičių, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų skaičių. Tačiau pagal įstatymo projektą ribojimas įsigaliotų tik nuo įstatymo priėmimo dienos.
"Praktikoje tai reiškia, kad jeigu toje vietovėje jau yra lošimo vieta ir dėl mažo gyventojų skaičiaus kitos steigti negalima, ten veikiantis lošimų organizatorius gali nebesibaiminti jokios konkurencijos – konkurentas jokios lošimo vietos ten neįsteigs. Tai reiškia, kad tie, kurie jau turi įsteigę lošimo vietas, neprivalės jų uždaryti ir nepatirs jokių ribojimų, net jeigu jų turimų lošimo vietų skaičius neatitiks nauju įstatymu nustatyto ribojimo", – pabrėžė K.Kvainauskas.
Jo nuomone, tokios D.Budrio vadovaujamos parlamentarų darbo grupės parengtos pataisos kelia nemažai įtarimų – įstatymas naudingas tik jau esantiems lošimo rinkos dalyviams.
"Labiau užkerėto įstatymo kaip Azartinių lošimų įstatymas per visą mano darbo ministerijoje praktiką nėra pasitaikę, matyt, todėl, kad interesai yra labai nevienareikšmiški", – praėjusią savaitę minėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Seimo teisininkai prirašė net septynias dešimtis pastabų dėl naujo įstatymo projekto. Kai kuriose jų abejojama dėl galimo tam tikrų interesų, susijusių su azartiniais lošimais, gynimo.
Bandys tobulinti
D.Budrys pripažino, kad naujasis Azartinių lošimų įstatymas išties gali būti pavadintas pernelyg liberaliu. Bet, politiko tvirtinimu, projekto nuostatas dar bus galima koreguoti. "Kai kurioms nuostatoms aš irgi nepritariu – kai kur, teisingai, gal reikėtų tą reglamentavimą patikslinti. Svarstymas greičiausiai bus rudenį", – teisinosi jis.
D.Budrys aiškino, kad įstatymą rengusios darbo grupės nariai pavyzdį ėmė iš Estijos.
Kai kuriuos įstatymo reikalavimus, pavyzdžiui, turėti milijoninį kapitalą organizuojant azartinius lošimus internete, D.Budrys aiškino noru apsidrausti: "Kaip bankas turi turėti pagrindą, taip ir mes siekiame apsidrausti. Juk internetiniuose lošimuose yra debetinės sąskaitos."
Seimo narių grupė pavyzdį ėmė ne tik iš Estijos, bet ir iš Didžiosios Britanijos. Vasario pabaigoje grupė parlamentarų lankėsi šioje šalyje, nors Seimo valdybos leidimo vykti į šią kelionę jie nebuvo gavę.
Naujausi komentarai