Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką dėl Holokauste galbūt dalyvavusiam Juozui Krikštaponiui (Krištaponiui) suteikto pulkininko laipsnio.

Seimo pirmininkė prašo apsvarstyti ar, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, J.Krikštaponiui (Krištaponiui) pagrįstai po mirties buvo suteiktas pulkininko laipsnis, pranešė parlamento vadovės biuras.

Kaip pažymima pranešime, pulkininko laipsnis minėtam asmeniui buvo suteiktas tuometinio krašto apsaugos ministro Lino Linkevičiaus teikimu, prezidento Valdo Adamkaus 2002 metų spalio 31 dienos dekretu.

Savo klausimą L.Graužinienė argumentuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014 metų gruodžio 19 dieną parengta istorine - archyvine pažyma. Pažymoje nurodoma, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J.Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) prieš porą savaičių savo interneto svetainėje paskelbė istorikų parengtą istorinę pažymą dėl J.Krikštaponio (Krištaponio) veiklos vokiečių okupacijos laikotarpiu, pasak centro pranešimo, „viešojoje erdvėje vėl suaktyvėjus diskusijoms“ dėl jo statuso.

LGGRTC dar 2014 metų pabaigoje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu ginant viešąjį interesą atsakyti, ar K.Krikštaponis (Krištaponis) „įvykdė karo nusikaltimus. nusikaltimus žmogiškumui, įsakė žudyti ar žudė taikius gyventojus“.

2015 metų sausį iš prokuratūros genocido centras sulaukė atsakymo, kad teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą baudžiamasis procesas negali būti pradėtas mirusiam asmeniui.