IŠ SEIMO – SMŪGIS PAVELDUI

Ugnimi išdeginti alkoholio vartojimą užsimoję įstatymų leidėjai į keblią padėtį pastatė net pačius sveikuolius. Žolininkai trūkčioja pečiais ir nežino, ar gali viešai kalbėti apie žolelių užpiltines, o kulinarinio paveldo puoselėtojai nedrįsta prasitarti apie senovinių gėrimų receptus, nes bijo kaltinimų alkoholio reklamavimu.

Receptai – gėrimų gamybai

Į kuriozinę situaciją pateko bendruomenės šventės Doviluose rengėjai.

Bendraminčių sambūrio "Pasėkime ateitį" sukviesti rinkosi žmonės, ieškantys atsakymų į klausimus, kaip maitintis, ką auginti ir kuo gyventi. Šventės dalyviai net neįtarė, jog gali sulaukti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento dėmesio.

Net kulinarinio paveldo sergėtojai, kurie metų metais renka autentiškus vieno ar kito krašto maisto ar gėrimų gamybos receptus, negali būti tikri, jog netaps pažeidėjais.

Šventėje bendraminčiai ne tik dalijosi senovinėmis mūsų krašto klimatui tinkančiomis daržovių sėklomis, ragavo pagal vikingų receptus ruoštos dilgėlių duonos.

Šventės organizatorius, ekologijos, aplinkotyros mokslų daktaras Algirdas Švanys pasakojo, jog į renginį susirinko 200 dalyvių iš visos Lietuvos, o pranešimus skaitė net svečiai iš Latvijos ir Baltarusijos. Renginys vyko vietos mokyklos patalpose.

Diskusijos kilo po sveikos mitybos specialistės iš Baltarusijos Oksanos Mickevič paskaitos, kurios metu moteris pasakojo, kaip gaminti uogų, vaisių, daržovių giras, kaip raugti midų, sulą ir kitus užmirštus senovinius gėrimus.

Žodis "kvasit" (rus. daug gerti) niekada nereiškė to, kaip jis dabar vartojamas.

"Slavai nuo seno mėgo tokius gėrimus kaip girą, midų ir sbiten. Tačiau žodis "kvasit" (rus. daug gerti) niekada nereiškė to, kaip jis dabar vartojamas. Na, taip, viena vertus, lazda neturėtų būti perlenkiama, bet mes kalbėjome tik apie senuosius gėrimus. Manau, jog aš nenusižengiau įstatymui. O Lietuvos pavyzdys man, beje, labai patinka, nes aš matau, kas dedasi mano šalyje, kaip dėl alkoholio žmonės kenčia", – patikino renginio lektorė.

Sbiten – rusiškas itin saldus medaus gėrimas, kurį gardina įvairiomis uogienėmis, prieskoniais, imbieru, citrina ar mėta, buvo naujiena lietuviams.

Vieši pokalbiai apie girą, kurioje yra tik vienas kitas laipsnis alkoholio, įstatymo sergėtojų dar neturėtų bauginti, bet nėra iki galo aišku, ar pamokymai, kaip pasigaminti stiproką midų, negalėtų būti pripažinti alkoholio reklama.

Ir kefyre yra alkoholio

Sėklų šventėje Doviluose dalyvavo ir žolininkė Danutė Kunčienė.

Išgirdusi klausimą, kaip vertina valdžios draudimą jokiu būdu viešai neprabilti apie alkoholį, žolininkė pyktelėjo, jog tuomet visi bus verčiami pamiršti savo paveldą.

"Juk visos giros ir raugalai turi alkoholio. O ir pats sveikatos ministras Aurelijus Veryga raugalus geria ir net rūgštų pieną. Kefyre yra alkoholio. Juk senuosiuose vienuolynuose gaminamose tinktūrose buvo naudojamas vynas. Ir žmonės netapo alkoholikais. Tai ką, aš dabar negalėsiu viešai dalintis savo išsaugotais vienuolių receptais?" – retoriškai klausė D.Kunčienė.

Moteris pripažino, jog ji užaugo labai sveika, nors nuo vaikystės valgė tai, ką kiti galbūt nelaiko sveiku maistu.

"Nuo mažumės valgėme kanapes, bet netapome narkomanais. Gaminome barstalus ir valgėme. Jei taip viskas ir toliau bus, net žoleles rinkti uždraus. Reikės tik pirktines naudoti?" – piktinosi D.Kunčienė.

Iš šventės išvys vyndarius?

Alkoholio reklamos draudimas koreguos ir kitame vakarų Lietuvos krašte esančios Sedos miestelio bendruomenės tradicijas.

Rudeninės Jurginų šventės metu miestelio žmonės rinkdavosi ne tik į mugę, bet ir vyndarių palapinę, į kurią galima patekti tik įsigijus tuščią vyno taurę.

O ją palapinėje šlakeliu vyno pripildydavo vienas ar kitas Lietuvos vyndarys, kuris pasiūlydavo susipažinti su savo šeimos gaminiais.

Pasirodo, Sedai teks apsieiti be šių renginio detalių. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos teigimu, tai būsiąs baisus pažeidimas.

Žinoma vyndarė Tatjana Ramoškienė, kuri su vyru Česlovu pirmieji Lietuvoje įkūrė šeimos vyno ūkį, tikina, kad patys įstatymo sergėtojai nežino, už ką bausti, už ką – ne.

"Juk įstatymas yra, o aiškinama, kad jo taikymas atidėtas iki kovo. Logikos čia iš viso nėra. Patys kontrolieriai tikina, jog receptūros paskelbimas nėra įstatymo pažeidimas, o man atrodo priešingai. Gal nereikėtų žmonių mokyti, kaip namuose gaminti alkoholį? O štai draudimas minėti pavadinimą, mano manymu, yra absurdiškas. Kaip išsiversti be pavadinimo? Šiuo metu mes gaminame 4 rūšių vyną, ką tik gavome sertifikatus penktajam. Tačiau nė žodžiu negalime prasitarti, koks jis. Tai yra klaiku", – piktinosi moteris.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra išaiškinęs, jog tautinio kulinarinio paveldo puoselėtojai turi teisę skleisti objektyvią ir su konkrečiais gėrimais bei jų gamintojais ar platintojais nesusijusią informaciją apie alkoholinių gėrimų istoriją, gaminimo procesus, technologijas.

"Tačiau jie aiškina, kad, jeigu skleidžiamoje informacijoje nurodomi konkrečių alkoholinių gėrimų prekių ženklai ar pavadinimai, garsinami jų gamintojų ar platintojų pavadinimai ar prekybos vietos, tokia informacija būtų traktuojama kaip uždrausta alkoholio reklama. Net vieta, kur įsikūręs mūsų ūkis, jau yra reklama ir pažeidimas?" – stebėjosi T.Ramoškienė.

Fermentuoja už sienos

Žinomi vyndariai pastebėjo, jog iš tiesų valstybė yra įsipareigojusi saugoti ir paremti tautinio paveldo puoselėtojus, bet kita ranka juos varo į uždarą kampą.

"Mūsų visi produktai turi tautinio paveldo sertifikatus. Mes turime ir tokį gėrimą, kurio Lietuvoje negalime gaminti. Kalbu apie kalvadosą ir vaisių, vynuogių gėrimą, kurį mano vyras pavadino dviem raidėmis. Bet jei parašysite kokiomis, teks iškarpyti jūsų laikraščio puslapius. Mes jį gaminame Latvijoje, o po to importuojame į Lietuvą. Štai tokie mūsų įstatymai", – pastebėjo T.Ramoškienė.

Moteris domėjosi, kas laukia jų šeimos verslo po įstatymo pataisų.

"Aiškumo nėra. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas viešai pareiškia, kad ar konkrečios informacijos pateikimas yra alkoholio reklama, jie kiekvienu atveju vertins individualiai. Kas čia dabar? Pagal ką vertins? Pagal nuotaiką? Vieną dieną valdininkams įtiksi, o kitą jau ne?" – svarstė moteris.

Mokyti – tai ne reklamuoti

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistė Jelena Tribort aiškino, jog senovinių gėrimų receptų viešas skelbimas lyg ir nebūtų pažeidimas.

Tačiau, komentuodama įstatymo gaires, moteris tuo pat metu aktyviai tarėsi su kita departamento specialiste.

Tai leidžia manyti, jog kontrolieriai patys tiksliai nežino, kur yra griežtoji draudimų riba.

"Kaip suprantu, jei kokio nors vaisto receptūroje bus pažymėta, jog žoleles reikia užpilti spiritu ar degtine, nematau bėdos. Bet jei bus paviešinta, kad reikia užpilti būtinai tik balta degtine ar net įvardintas konkretus jos gamintojas, tada jau bus pažeidimas", – aiškino J.Tribort.

Slidžias ribas tarp vadinamosios reklamos ir faktų įvardijimo kol kas sunku suvokti net ir specialistams.

Į klausimą, ar senovinio ir alkoholio laipsnių turinčio gėrimo receptūros viešinimas yra reklama, J.Tribort atsakė, kad tokių gėrimų gamyba – ne paslaptis.

Vynas – tik šeimos nariams

O štai išgirdusi klausimą, ką teks daryti jurginų šventės rengėjams Sedoje, J.Tribort iš karto įvardijo, jog vynų gamintojų laukia liūdna ateitis.

"Visus vynus jie turi suvartoti šeimos reikmėms. Na, jei ką vaišina, tai tegul vaišina. Bet važiuoti į renginius ir vaišinti negalima", – aiškino specialistė.

Vyndarė T.Ramoškienė išpūtė akis tai išgirdusi.

"Juk tam licencijos yra, žmonės mokesčius už akcizus valstybei moka. Gal departamentas savo kontrolę ne nuo to pradėjo? Lietuvoje yra apie 10 vyndarių, kurie turi tautinio paveldo sertifikatus savo produktams, tačiau neturi licencijų. Ir tokie nelegalai kažkokiu stebuklingu būdu dirba, važiuoja į parodas ir net prizus laimi, bet niekas jų netikrina. O padorūs vyndariai, kurie moka mokesčius valstybei, prisideda prie jos išlaikymo, yra pjaunami", – akcentavo T.Ramoškienė.

Ji apgailestavo, jog Lietuvoje taip ir nebus išmokta vertinti tautinio paveldo tradicijų, kaip tai daroma Vakarų Europos šalyse.

"Sugrįžome į tuos laikus, kai visi buvome nelegalais. Visame civilizuotame pasaulyje viskas yra vienaip, tik Lietuvoje – visiškai kitaip. Net dovanoti vyno butelio negali, nes tai yra alkoholio vartojimo skatinimas. Vaišinti savo vynu gali tik savo namuose. Nemokamai duoti ragauti taip pat negali. Jei valdžia kovoja su didžiaisiais alkoholio gamintojais ir platintojais, tegul nepamiršta smulkių vietinių vyndarių, kurie atstovauja tautiniam paveldui. Jei jie patys nusprendžia įstatymus taikyti individualiai, tai gal mums verta vienytis ir kreiptis į Europos Komisiją ne tik dėl verslo, bet ir tautinio paveldo puoselėjimo žlugdymo?" – reziumavo T.Ramoškienė.