Po pateikimo už pasitraukimą balsavo 103 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, pritarta klausimą svarstyti skubos tvarka.

Balsavime susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ politikai Vytautas Jucius, Petras Dargis bei Raimondas Šukys.

Didintų efektyvumą mūšio lauke

„Pristatau jums projektą, kurio tikslas yra denonsuoti 1997 rugsėjo 18 dieną Osle sudarytą konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir jų sunaikinimo, kurią ratifikavome 2003-ių kovo 25 dieną“, – projektą pristatė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Anot jos, konvenciją reikalinga denonsuoti, nes ženkliai padidėjo karinės grėsmės, o iš jos pasitraukti ketina ir didžioji dalis su Rusija sieną turinčių valstybių.

Ministrės teigimu, tokių minų naudojimas leistų užtikrinti didesnį efektyvumą mūšio lauke.

Prieš posėdį „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, jog frakcija balsuos laisvai, nes klausimas yra nepristatytas koalicijos parteriams.

„Noriu pasižiūrėti kokia reakcija (dėl Latvijos sprendimo pasitraukti iš – BNS), kaip keičiasi ir tada žiūrėsime. Aš manau, kad susilaikysiu“, – sakė jis.

Galiausiai R. Žemaitaitis balsavo „už“ pateikimo stadijoje.

Už denonsavimą balsuoti kvietęs konservatorius, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog Lietuva turi turėti priemones sustiprinti gynybą, nes karą prieš Ukrainą vykdanti Rusija nėra šios konvencijos dalyvė.

Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos parlamentaras Ignas Vėgėlė sakė, kad pateikimo stadijoje pasiūlymui pritarti reikėtų, tačiau svarstymo stadijoje turėtų būti diskutuojama, kokiu būdu pasitraukimo iš konvencijos atveju būtų minuojamos vietos.

Praėjusią savaitę šalies vadovas Gitanas Nausėdą pasirašė dekretą, kuriame konvencija parlamentui teikiama denonsuoti.

Pasitraukimas iš konvencijos leistų Lietuvai įsigyti, gaminti, kaupti, naudoti bei perduoti priešpėstines minas.

Nori trauktis dėl išaugusios grėsmės

Trauktis iš konvencijos pasiūliusios Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, nuo 2003 metų, kai Lietuva ratifikavo dokumentą, saugumo situacija regione iš esmės pablogėjo, o grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos smarkiai išaugo.

Anot jos, priešpėstinių minų naudojimas padidintų Lietuvos kariuomenės vienetų gebėjimą riboti priešo judėjimą, ypač kritiniuose ir riboto pravažumo mūšio lauko taškuose.

KAM teigimu, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Lietuva laikytųsi prisiimtų tarptautinės humanitarinės teisės įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, taip pat visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų.

Kaip skelbė BNS, kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.

„Vienas iš variantų yra kalbėtis su sąjungininkais, taip pat su šalimis, kurios irgi yra šitame procese ir jų minų gamybos tam tikrų minų gamybos pajėgumų atgaivinimą ir plėtrą galėtume panaudoti ir mūsų atveju, o galbūt net ir bendradarbiavimą“, – teigė D. Šakalienė.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas penkių šalių paskelbtus sprendimus pavadino „pavojinga kliūtimi civilių gyventojų apsaugai ginkluoto konflikto metu“.

Latvijos parlamentas trečiadienį galutiniu svarstymu jau priėmė įstatymo projektą dėl šalies pasitraukimo iš konvencijos.

Pasitraukimas iš konvencijos įsigaliotų tik praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai Lietuva Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui įteiktų savo pasitraukimo dokumentus. Anot D. Šakalienės, esant ginkluotam konfliktui iš konvencijos pasitraukti būtų negalima.

„Todėl būtų tikslinga denonsuoti kuo greičiau, todėl siūlytume Seimui priimti šį įstatymą skubos tvarka“, – sakė ministrė.

Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.