Toliau Seimas I. Segalovičienės kandidatūrą svarstys balandžio 29-ąją, kai ją įvertins komitetai ir frakcijos. 

Prezidento patarėjas Andrius Kabišaitis teigė, kad I. Segalovičienė – didelę viešojo administravimo ir vadybos bei ekonominio darbo patirtį turinti aukštos kvalifikacijos specialistė, ji taip pat yra sukaupusi ir gausios teisėkūros darbo bei teisės aktų vertinimo patirties.

Pristatydama savo darbo būnant valstybės kontroliere tikslus, I. Segalovičienė teigė, kad auditai turi būti glaudžiai susiję su strateginiais valstybės tikslais.

„Sieksiu, kad auditai būtų nukreipti į sistemines valstybės valdymo problemas“, – teigė ji ir pabrėžė, kad prioritetas bus nacionalinio saugumo ir gynybos sektoriai.

„Sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, kai valstybė prioritetizuoja finansavimą nacionaliniam saugumui, o ekonomikos augimas ir žmonių gerovė išlieka bendru tikslu, visuomenės lūkestis efektyviam ir veiksmingam valstybės turto ir finansų valdymui yra itin didelis. Stiprus viešasis sektorius ir atsakingas valdymas yra kertiniai sėkmingos Lietuvos ateities ramsčiai. Būtent šiomis aplinkybėmis nepriklausomas ir profesionalus Valstybės kontrolės auditas tampa gyvybiškai svarbus stiprindamas piliečių pasitikėjimą valstybe“, – kalbėjo kandidatė.

Pasak jos, atliekami auditai turėtų turėti reikšmingą įtaką pažangai nacionalinio saugumo, demografinių iššūkių, sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sektoriuose.

I. Segalovičienė žadėjo inicijuoti „reguliarius paskesnius auditus“, kad būtų išsiaiškinta, ar audituojamieji tinkamai įgyvendina ankstesnes rekomendacijas bei sieks gerinti jų kokybę. 

Taip pat teigė sieksianti pasitelkiant pažangius duomenų analizės būdus ir programavimo modelius, tiksliau identifikuoti sritis, kuriose didžiausia tikimybė yra nukrypti nuo fiskalinės drausmės principų.

I. Segalovičienė mato poreikį stiprinti finansinių auditų sritį diegiant naujas technologijas, todėl ketina inicijuoti realaus laiko rizikos stebėsenos sistemų kūrimą.

„Ypatingą dėmesį skirsiu integruotiems poveikio auditams, kurie apjungs tiek finansinių, tiek veiklos auditų elementus“, – sakė ji.

Liberalo Simono Kairio klausiama, ar teisingas būdas ir kelias Seimui pavesti Valstybės kontrolei autiduoti LRT, I. Segalovičienė teigė, kad Seimo ir Valstybės kontrolės bendradarbiavimas turi būti.

Konservatorių seniūnas Mindaugas Lingė priekaištavo, kad I. Segalovičienė, kaip prezidento patarėja, gynė įvairias lengvatas, kurių buvimą Valstybės kontrolė kritikuoja.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį, prezidentui pranešus, ką siūlo į valstybės kontrolierius, sakė, kad valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė, o prezidento patarėjai nėra siejami su politiniu atšalimu, nes šalies vadovas nepriklauso nė vienai partijai. Premjero Gintauto Palucko teigimu, tai būtų stipri kandidatė.

Valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis taip pat tvirtino, kad I. Segalovičienė yra stipri kandidatė, tačiau neatmetė, jog dėl jos skyrimo į postą Seime bus ginčų. Vėliau šį teikimą pavadino „neskaniu“, pasak jo, I. Segalovičienei galbūt reikalingas politinio atšalimo laikotarpis.

Tuo metu Seimo opozicija įžvelgia įstaigos politizavimo ir diskreditavimo riziką.

I. Segalovičienė 2019-aisiais tapo prezidento patarėja Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupėje, o nuo 2021-ųjų jai vadovauja. Iki tol ji vadovavo Strateginių sprendimų paramos grupei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Taip pat ji yra dirbusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, dėstė Kauno technologijos universitete (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbo universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.

Dabartinio Valstybės kontrolės vadovo Mindaugo Macijausko penkerių metų kadencija baigsis gegužę.

I. Segalovičienė: atšalimo visiškai nereikia

Į Valstybės kontrolės vadovės pareigas siūloma prezidento patarėja I. Segalovičienė sako, kad jai politiškai atšalti nereikia, nes ji nedalyvavo priimant sprendimus, susijusius su šia institucija.

„Įstatymas sako, kad atšalti reikia tada, kada tu dalyvauji tiesiogiai priimant sprendimą arba rengiant sprendimą dėl organizacijos, į kurią tu nori įsidarbinti: finansų, turto, veiklos priežiūros ar kontrolės. Visų šitų dalykų, kalbant apie Valstybės kontrolę, aš nevykdžiau ir todėl to atšalimo visiškai ir nereikia“, – žurnalistams antradienį Seime sakė I. Segalovičienė.

Taip ji kalbėjo Seimui antradienį pradėjus svarstyti jos kandidatūrą, o daliai politikų keliant klausimus dėl poreikio politiškai atšalti.

Anot I. Segalovičienės, paskutinį kartą ji dalyvavo prezidentui pradedant priimti sprendimus dėl Valstybės kontrolės 2023 metų viduryje, o nuo tada praėjo beveik dveji metai.

„Man labai svarbu laikytis įstatymų ir šitoj vietoj mes turime nepolitikuoti, bet matyti, koks yra iš tikrųjų reikalavimas valstybės tarnautojams tokiems kaip aš. Ir čia niekaip nesusiję su politiniais procesais“, – teigė prezidento patarėja.

Ji taip pat pabrėžė, jog nėra politikė ir neatstovauja jokiai partijai.

„Aš nesu, nebuvau politinės kažkokios tai jėgos dalis ar politinės partijos dalis. Aš nesu politikė, aš esu profesionali valstybės tarnautoja, kuri dirbo įvairaus lygio institucijose ir su savo moksliniu išsilavinimu, savo patirtimi, manau, galiu būti gera, labai gera valstybės kontrolierė“, – tikino I. Segalovičienė.

Paklausta, ar nebijo, jog naujoji komandą į ją gali žiūrėti kaip į statytinę, I. Segalovičienė teigė nesijaudinanti dėl to, ar pavyks išlaikyti autoritetą.

„Aš tikiu, kad darbuotojai Valstybės kontrolės puikiai išmano įstatymus ir žino, kas yra valstybės tarnautojas, žino, kas yra profesionali valstybės tarnyba, nes būtent aš jai atstovauju ir aš esu valstybės tarnautoja, ne politikė“, – sakė prezidento patarėja.

„Manau, jie tą puikiai supranta ir tikiuosi, kad priims, jeigu Seimas pasitikės manim, kaip reikšmingą komandos narę, vadovą, kuris tikrai garantuos įdomų, prasmingą darbą“, – pridūrė ji.