Naujus pasiūlymus jam parengusi Seimo socialdemokratė Birutė Vėsaitė sako, kad iki šiol valstybės politika šioje srityje buvo labai fragmentiška.

„Turime  atskiras priemones, programas, bet neturime vientisos strategijos, aiškaus požiūrio ir aiškių valstybės įsipareigojimų. Lietuva susiduria su demografiniais pokyčiais – daugiau nei 20 proc. gyventojų yra vyresni nei 65 metai ir šitas skaičius yra pastoviai didėjantis. Tai reiškia ne tik augantį socialinių, sveikatos  priežiūros paslaugų poreikį, tai reiškia ir naujas ekonomines, kultūrines ir bendruomenines galimybes“, – Eltai sakė B. Vėsaitė.

Pasak jos, esminė įregistruotų pasiūlymų kryptis – socialinė įtrauktis ir savanorystė. Kaip pastebi parlamentarė, šiuo metu savanoriška veikla dažnai lieka nuošalyje dėl informacijos stokos, senjorams neadaptuotų veiklos formų. Todėl, jos nuomone, būtina sukurti aiškias, prieinamas ir vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytas savanorystės galimybes.

„Šiuo metu daugelis vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi atitolę nuo visuomenės. Todėl siūlau aiškiai įtvirtinti savanoriškos veiklos skatinimą kaip vieną iš socialinės įtraukties priemonių. Vyresnio amžiaus žmonės turi didelę gyvenimo ir profesinę patirtį, tačiau šiandien savanorystės galimybės jiems nėra pakankamai pritaikytos ir skatinamos“, – sako B. Vėsaitė.

Siūlo skatinti sidabrinę ekonomiką   

B. Vėsaitė siūlo plėsti sidabrinę ekonomiką, skatinti vyresnio amžiaus žmonių ekonominį aktyvumą ir įtvirtinti jų nediskriminavimą dėl amžiaus.

„Įstatyme sidabrinės ekonomikos nuostata yra būtina, nes šiuo metu vyresnio amžiaus žmonių potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas – dalis jų norėtų dirbti, kurti mažus verslus ar teikti paslaugas, tačiau stokoja paskatų, pritaikytų darbo formų“, – sako B. Vėsaitė.

Birutė Vėsaitė. / J. Kalinsko/ ELTOSnuotr.

Įtvirtinus sidabrinės ekonomikos skatinimą, valstybė, jos teigimu, kryptingai remtų vyresnio amžiaus žmonių ekonominį įsitraukimą, didintų jų finansinį savarankiškumą.

„Siūlome įstatyme nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos vyresnio amžiaus žmonių užimtumo politiką, turėtų plėtoti sidabrinės ekonomikos iniciatyvas, sudaryti sąlygas lankstesnėms darbo formoms“, – sako B. Vėsaitė.

Į įstatymą taip pat siūloma įrašyti nuostatą dėl vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugos ir jų nediskriminavimo dėl amžiaus.

B. Vėsaitė siūlo keisti visuomenėje vyraujantį požiūrį į senėjimą iš pasyvaus „amžiaus konstatavimo“ į aktyvų ir įgalinantį procesą.

„Valstybės ir savivaldybių institucijos turėtų skatinti požiūrį į senėjimą kaip į natūralų, bet valdomą procesą, užtikrinantį orią ir kokybišką senatvę“, – sako socialdemokratė.

Atsirastų pareiga teikti paslaugas ne tik skaitmeniniais, bet ir alternatyviais būdais

B. Vėsaitė siūlo užtikrinti, kad senjorai gautų informaciją ir paslaugas tokia forma, kuri būtų suprantama, prieinama ir pritaikyta jų poreikiams.

Į įstatymą ji siūlo įrašyti įpareigojimą institucijoms užtikrinti prieigą prie paslaugų ne tik skaitmeniniais, bet ir alternatyviais būdais.

„Tokia nuostata padėtų mažinti socialinę ir skaitmeninę atskirtį, užtikrintų, kad vyresnio amžiaus žmonių teisės būtų įgyvendinamos praktiškai, o ne tik formaliai. Dabartinė situacija rodo, kad daug viešosios informacijos teikiama sudėtingu, specialistams pritaikytu stiliumi arba tik skaitmeninėmis priemonėmis, todėl dalis vyresnio amžiaus žmonių lieka už visuomeninių procesų ribų“, – pastebi B. Vėsaitė.

Be to, paslaugos, prieinamos tik elektroniniu būdu, jos teigimu, sukuria diskriminacinę padėtį tiems, kurie dėl amžiaus ar sveikatos ribojimų negali jomis naudotis.

Įstatymo projekte kalbama ir apie būtinybę stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą.

„Būtina užtikrinti, kad senjorai turėtų ne tik įgūdžių, bet ir realias galimybes naudotis informacinėmis technologijomis. Dabartinėje situacijoje daug vyresnio amžiaus žmonių neturi nei įrangos, nei interneto prieigos, todėl vien skaitmeninio raštingumo mokymų nepakanka“, – sako B. Vėsaitė.

Įstatymo projekte – dėmesys būsto ir transporto pritaikymui

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma vyresnio amžiaus žmonių gyvena senesniuose daugiabučiuose ar individualiuose namuose, B. Vėsaitė siūlo užtikrinti būstų pritaikymą senjorams.

Pasak jos, tai užtikrintų senjorams saugesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką, didintų jų savarankiškumą, mažintų socialinę izoliaciją.

Nauja įstatymine iniciatyva taip pat siūloma spręsti transporto prieinamumo problemą.

„Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad transporto paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms būtų prieinamos ne tik formaliai, bet ir realiai, atsižvelgiant į jų skaitmeninius įgūdžius, gyvenamąją vietą ir judumo galimybes“, – sako B. Vėsaitė.

Vis daugiau paslaugų persikeliant į elektroninę erdvę, ji siūlo įstatyme aiškiai įtvirtinti, jog bilietai ir transporto paslaugos turi būti prieinami alternatyviomis, ne vien skaitmeninėmis priemonėmis.

Taip pat siūloma plėtoti specializuoto transporto paslaugas riboto judumo asmenims.

„Tai itin svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems kaimo ar nutolusiose teritorijose, kur transporto paslaugos yra menkai išvystytos, bei tiems, kurie dėl sveikatos ar judumo apribojimų negali naudotis įprastomis viešojo transporto priemonėmis“, – sako B. Vėsaitė.

Jos nuomone, ši priemonė ne tik užtikrintų orų judėjimą, bet ir padėtų išlaikyti socialinius ryšius, mažintų vyresnio amžiaus žmonių izoliaciją.

B. Vėsaitė tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims patobulintą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Kadenciją baigusių parlamentarų pradėtas svarstyti projektas, jos vertinimu, buvo neišsamus.

Pasiūlymus Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui kartu su B. Vėsaite teikia ir kiti socialdemokratai – socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė, Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė, parlamentaras Darius Razmislevičius.

ELTA primena, kad 2024 m. liepos mėnesį kadenciją baigę parlamentarai pradėjo svarstyti Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą.

Darbo grupei vadovavusi buvusi parlamentarė Silva Lengvinienė akcentavo, kad Lietuvoje būtina turėti vieną teisės aktą, apimantį visą vyresnio amžiaus žmonių politiką. Rengiant dokumentą, parlamentarai rėmėsi, anot jos, sėkmingai veikiančiu Jaunimo politikos pagrindų įstatymu.