SENOVĖS BALTŲ RELIGINĖ BENDRIJA „ROMUVA“ DAR KARTĄ KREIPĖSI Į EŽTT

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ antrą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) reikšdama susirūpinimą dėl Seimo nereagavimo į ankstesnius EŽTT išaiškinimus ir nesuteikiant bendrijai pripažinimo.

Kaip pirmadienį pranešė bendrija, į EŽTT „Romuva“ kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnių pažeidimų dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, minties, sąžinės ir religijos laisvę, diskriminacijos draudimo, teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

2021 metais EŽTT nusprendė, jog Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Kaip skelbia bendrija, po EŽTT sprendimo, praėjus dviem metams, pernai rugsėjo 19 dieną Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo, tačiau situacija nepasikeitė.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vadovė Inija Trinkūnienė teigia, kad bendrija ir toliau neturi galimybės neteisėtų sprendimų apskųsti Lietuvos teismams, nes Seimo nariai pažeisdami jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių „Romuvos“ nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad bendrija vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.

Pasak bendrijos, po Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų priėmimo pernai kovą, Seimas nustatė, kad nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.

Tokiu elgesiu Seimas „Romuvą“ vėl teisiškai izoliavo – atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT.

„Tad pagal pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ Seimas nepritaręs Romuvos pripažinimui turėjo priimti sprendimą dėl pripažinimo nesuteikimo ir tame sprendime turėjo būti Seimo motyvai, kodėl jis tokį sprendimą priėmė“, – sako I. Trinkūnienė. – Bet šiuo atveju – nebuvo priimtas joks Seimo sprendimas – nei dėl Romuvos pripažinimo, nei dėl nepripažinimo. Tokiu elgesiu Seimas „Romuvą“ vėl teisiškai izoliavo – atėmė bet kokią galimybę ginti savo teises. Tad vėl buvome priversti kreiptis į EŽTT“.

Pasak jos, tokiais veiksmais Seimas dar kartą grubiai pažeidžia bendrijos ir jos sekėjų teises ir teisėtus lūkesčius, o jos nariai toliau patiria didelius nepatogumus, kuomet jų veikimas visuomenėje ir viešas religijos išpažinimas yra nepagrįstai apsunkinamas.

Dar kartą kreipiamasi į EŽTT, „Romuva“ skelbia reiškianti susirūpinimą atsainiu ir priešišku teisei valstybės institucijų, šiuo atveju – Seimo – požiūriu į ankstesnius EŽTT išaiškinimus bei religinės bendrijos lūkesčius.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi dar 2017 metais, tačiau valstybinio pripažinimo statuso ji negavo, 2019 metais organizacija kreipėsi į EŽTT.

Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.