Plati sritis

Pasak jos, neretai socialinis darbas suprantamas siaurai, tačiau tai sritis, kurioje dirbama su įvairaus amžiaus žmonėmis: vaikais, jaunimu, suaugusiaisiais ir senjorais, ir apimanti labai įvairią problematiką: psichinės sveikatos sritį, priklausomybes, santykius šeimose, vaikų elgesio sunkumus, darbą su asmenimis su negalia.

„Socialinis darbas – tai žmogaus teisių profesija. Tad pagarba žmogaus orumui, tolerancija, teisingumas, ne – diskriminacijai yra studijų metu dažnai diskutuojami principai“, – teigia VDU Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. R. Naujanienė.

VDU siūloma bakalauro studijų programa „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ jungia naujausias socialinio darbo ir kitų disciplinų teorijas ir žinias, konsultavimo metodus ir praktikas.

Anot doc. dr. R. Naujanienės, praktika – integrali studijų dalis. „Nėra tokio dalyko kaip socialinio darbo teorija atsieta nuo praktikos. Visi socialinio darbo studijų dalykai integruoja praktiką (per pavyzdžius, per vizitus į konkrečiais įstaigas, per susitikimus su paslaugų gavėjais ar profesionalais). Trečio kurso metu studentai tris mėnesius jų pasirinktoje organizacijoje atlieka profesinę praktiką, kuri yra palydima profesionalios supervizijos. Gana dažnai, atlikę praktiką, studentai pakviečiami įsidarbinti arba neretai absolventai patys įkuria savo socialinį verslą“, – pasakojo mokslininkė.

Svarbu: G. Aleksaitė ir G. Replevičiūtė pastebi, kad praktika buvo viena svarbiausių studijų dalių. / VDU nuotr.

Būtina praktika

VDU bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet nuo rudens mokslus Socialinio darbo magistrantūroje tęsianti Gintarė Aleksaitė savo asmeninį karjeros kelią sieja su pagalba vaikams ir paaugliams.

„Atlikdama bakalauro tyrimą supratau, kad noriu ir toliau gilintis į tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą – norint suteikti tinkamą pagalbą vaikams, reikia įtraukti pačius tėvus siekiant bendro užsibrėžto tikslo. Šiuo atveju savo karjerą matyčiau kaip socialinės darbuotojos, siekiančios suteikti reikiamą pagalbą ir palaikymą ne tik vaikams, bet ir visai šeimai“, – pasakojo  studentė.

Anot jos, patirtis, įgauta studijų programoje, buvo įvairi – nuo išmoktos teorijos apie žmogaus neverbalinę kalbą iki praktinių užduočių taikymą per empatišką reagavimą į žmogaus emocijas.

G. Aleksaitė pastebi, kad praktika buvo viena svarbiausių studijų dalių.

„Dėstytojai jau nuo pirmo kurso seminarų metu skirdavo praktines užduotis dirbant su kurso kolegomis. Su kiekvienais studijų metais praktikos laukas plėtėsi, išbandant konsultacijų metodus ir komandinį darbą su grupe. Studijuodami turėjome galimybę išbandyti savanorystę, tai vėliau padėjo suprasti, kur norėčiau atlikti praktiką. Dėstytojai individualiai atsižvelgdavo į kiekvieną mūsų asmenybę, padėdami atrasti tinkamą praktikos vietą pagal mūsų lūkesčius. Atlikdama praktiką supratau, kuria linkme toliau noriu eiti, kokia specialiste noriu būti ir kur turiu plėsti savo įgūdžius“, – pasakojo mergina.

Socialinis darbas – tai žmogaus teisių profesija. Tad pagarba žmogaus orumui, tolerancija, teisingumas, ne – diskriminacijai yra studijų metu dažnai diskutuojami principai.

Jai pritarė bendrakursė, nuo rudens – taip pat socialinio darbo magistrantė Gabija Replevičiūtė. „Empatija, nuoširdumas, sąžiningumas, gebėjimas priimti kiekvieną žmogų toks, koks jis yra, ir, svarbiausia, mylėti žmones – tai svarbiausia socialinio darbo dalis. Aš pati supratau, kad socialinis darbas tikrai yra mano sritis, kai suvokiau, kad nuoširdžiai noriu padėti žmonėms, noriu padaryti ką nors tokio, kas padėtų bendruomenėms, žmonių grupėms ar individams. VDU Socialinio darbo ir psichosocialinio konsultavimo programos dėstytojai skatino pažinti asmenines vertybes, parodyti, kuo jos naudingos darbe, kaip gali padėti kitiems žmonėms ir mums patiems“, – pasakojo mergina.

Plati sritis

Pasak jos, vis dar gajus stereotipas, kad socialinis darbuotojas teikia pagalbą tik vyresnio amžiaus žmonėms. „Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis žmonių grupėmis ar individais. Socialiniai darbuotojai gali dirbti medicinos įstaigose, kariuomenėse, probacijos tarnybose, įkalinimo įstaigose, mokyklose, reabilitacijos centruose. Ši sritis yra labai plati“, – pabrėžė mergina.

Šįmet bakalauro programą „Socialinis darbas ir psichosocialinis konsultavimas“ pabaigusi, bet mokslus socialinio darbo magistrantūroje tęsianti G. Replevičiūtė mato ne vieną savo karjeros sritį, kuri bus aktuali artimiausiu metu.

„Atsižvelgiant į augančią migraciją, socialiniams darbuotojams tikrai bus darbo padedant pabėgėliams integruotis. Aktuali problema lieka riziką patiriančios šeimos. Mažiau viešinamos ar daug empatijos nesulaukiančios visuomenės grupės – asmenys, linkę į nusikalstamą veiklą, ar nusikaltimą įvykdžiusių asmenų šeimos – irgi reikalauja socialinių darbuotojų pagalbos“, – vardijo ji.