Siekia, kad galutinis CV90 surinkimas vyktų Lietuvoje, nebūtų skelbiami viešieji pirkimai

Tai numatantį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nutarimą trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Priėmus nutarimą, su mašinų gamintojų nereikės sudaryti atskiros pramoninio bendradarbiavimo sutarties.

Vienoje pirkimo-pardavimo sutartyje bus nustatyti reikalavimai dėl tam tikrų kovos mašinų komponentų surinkimo ar gamybos Lietuvos teritorijoje, pasitelkiant vietos įmones, tam, kad būtų užtikrinta trumpa saugi ir patikima tiekimo grandinė.

„Tai itin svarbu kilus krizei“, – sako ministerija.

Planuojama, kad pagrindiniai mašinų komponentai, tokie kaip važiuoklė, korpusas, kovinis bokštas, būtų gaminami ne Lietuvoje, tačiau galutinis komponentų surinkimas ir gamyba būtų vykdomi Lietuvos teritorijoje.

„Su gamintoju būtų tariamasi, kurioje Lietuvos įmonėje tokia gamyba galėtų būti atliekama, kad užtikrintume optimalius darbo procesus ir efektyvumą. Lietuvos teritorijoje galėtų būti koncentruojamasi, pavyzdžiui, į kompozitinių medžiagų vikšrų gamybą, variklių priežiūrą ir atsarginių dalių, pridėtinių šarvų kūrimą ir gamybą, elektrooptinių sistemų gamybą ir integravimą, įvairių dangų apdirbimą, sudėtingų konstrukcijų gamybą, įvairių metalo detalių apdirbimą, gamybą, tyrimus ir kt.“, – rašoma nutarimo teikime.

„Pažymėtina, kad visos minimos veiklos yra susijusios būtent su ketinamų įsigyti (...) (mašinų – BNS) tiekimo grandine ir Lietuvos ūkio subjektai būtų įtraukiami kaip viena iš tiekimo grandinės dalių“, – teigia ministerija.

Jos teigimu, nustačius tokius reikalavimus, Lietuvos gynybos pramonės subjektai jau pirkimo-pardavimo sutartyje būtų nurodomi kaip tam tikros sutarties dalies vykdytojai ir kaip gamintojo ir pardavėjo subtiekėjai, iš anksto numatant konkrečias įmones ir jų dalį.

Pasak ministerijos, išimtinai pramoninio bendradarbiavimo instituto laikymasis gali nepagrįstai apriboti Gynybos resursų agentūros (GRA) derybinę poziciją su mašinų gamintoju ir sudaryti kliūtis GRA sudaryti susitarimus „esminiams nacionalinio saugumo interesams užtikrinti“.

Nutarimu taip pat nustatyta, kad tiekimo grandinėje esančių įmonių nereikėtų atsirinkti skelbiant viešojo pirkimo, nes tokias paslaugas gali teikti tik gamintojo patvirtinti subtiekėjai, kurie ir būtų nurodyti sutartyje.

„Tokiu siūlomu sprendimu siekiama išvengti problemos, kai, laikydamiesi įsipareigojimų dėl komponentų surinkimo ar gamybos, techninės priežiūros paslaugų teikimo, karinės įrangos ar jų komponentų įsigijimus galėtų vykdyti tik su gamintojo patvirtintais, kitais tiekimo grandinėje esančiais juridiniais asmenimis“, – teigia ministerija.

KAM teigimu, taikyti šią išimtį leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.

BNS skelbė, kad Lietuva kartu su dar penkiomis NATO valstybėmis planuoja įsigyti 100 švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90. Valstybės gynimo taryba (VGT) įpareigojo, sudarant įsigijimo sutartis, ypatingą dėmesį skirti technikos komponentų gamybai ir CV90 aptarnavimui Lietuvoje.

Pritarė Lietuvos ir Nyderlandų susitarimui keistis įslaptinta informacija

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimą dėl KAM pasirašyto Lietuvos ir Nyderlandų susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.

Kaip nurodo KAM, šiame susitarime nustatyti šalių įsipareigojimai ir reikalavimai, užtikrinantys įslaptintos informacijos apsaugą, įskaitant vizitų organizavimo tvarką, įslaptintos informacijos perdavimo procedūras, pažeidimų nagrinėjimo tvarką, išlaidų pasidalijimą ir kitus praktinius aspektus.

„Šis susitarimas yra sėkmingų Lietuvos ir Nyderlandų nacionalinio saugumo institucijų derybų rezultatas. Deryboms buvo būdinga konstruktyvi bendradarbiavimo, skaidrumo ir abipusės pagarbos dvasia, atspindinti abiejų valstybių įsipareigojimą stiprinti Europos gynybos bendradarbiavimą“, – teigia ministerija.

„Be tiesioginės naudos, kurią suteikia galimybė keistis įslaptinta informacija ir užtikrinti jos apsaugą, susitarimas sukuria tvirtą teisinį ir procedūrinį pagrindą saugiam institucijų bendradarbiavimui. Jis taip pat sudaro prielaidas glaudesniam bendradarbiavimui įgyvendinant būsimas gynybos programas, bendrus projektus ir strategines iniciatyvas“, – dėsto KAM.

Pasak jos, Nyderlandai yra viena iš didžiausią indėlį į NATO Daugianacionalinę kovinę grupę Lietuvoje teikiančių valstybių.

Šalis taip pat aktyviai prisideda prie Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimo – trejų metų laikotarpiui skyrė NATO pajėgų integravimo vieneto (NFIU) Lietuvoje vadovą, Šiaulių aviacijos bazėje buvo dislokavusi integruotas oro ir priešraketinės gynybos sistemas „Patriot“.

Taip pat nuolat bendradarbiauja ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo srityje, kartu dalyvauja dvišalėse ir daugiašalėse saugumo bei gynybos programose.

Lietuva ir Vokietija sutarė plėsti bendradarbiavimą gynybos srityje

Lietuva ir Vokietija sutarė plėsti bendradarbiavimą gynybos srityje, trečiadienį pranešė KAM.

Berlyno saugumo konferencijos metu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasirašė deklaraciją dėl strateginio bendradarbiavimo gynybos srityje.

Anot KAM, šiuo dokumentu žymimas naujas abiejų valstybių strateginės partnerystės etapas ir nustatomos ilgalaikės tolesnio bendradarbiavimo kryptys.

„Pasirašėme istorinį susitarimą, kuriuo bendradarbiavimą su Vokietija plečiame kone visose saugumo srityse“, – teigė R. Kaunas.

Pasak jo, Vokietijos brigada išlieka partnerystės ašimi, tačiau deklaracija reiškia daugiau šiandienos poreikius atliepiančių pajėgumų Lietuvoje, daugiau bendrų pratybų, greitesnes karinio mobilumo procedūras.

„Vienu pagrindinių prioritetų įvardijome oro gynybą ir apsaugą nuo bepiločių orlaivių“, – pažymėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Numatoma plėsti bendradarbiavimą vystant gynybos pajėgumus bei stiprinant gynybos pramonės partnerystę. Planuojant būsimus įsigijimus siekiama sąveikių arba tarpusavyje pakeičiamų sprendimų. Tam bus ieškoma galimybių pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis.

KAM teigimu, bendradarbiavimas bus plečiamas ir per bendrus eksperimentus, padedančius integruoti naujas technologijas. Žadama glaudžiau bendradarbiauti logistikos, karinio mobilumo ir medicininės paramos srityse.

Taip pat bus siekiama glaudesnio Vokietijos teritorinės gynybos pajėgų bendradarbiavimo su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis, Lietuvos šaulių sąjunga. Numatyti reguliarūs patirties ir žinių mainai.

„Bendradarbiavimas intensyvinamas ir karinės žvalgybos, elektroninės kovos, karinės ir dvejopo naudojimo infrastruktūros, kosmoso saugumo ir gynybos, gynybos nuo kibernetinių ir hibridinių grėsmių, strateginės komunikacijos bei informacinių atakų srityse“, – teigiama pranešime.

Deklaracijoje įtvirtintos politinės kryptys bus įgyvendinamos pagal atskirą veiksmų planą.

Vokietija iki 2027 metų pabaigos yra įsipareigojusi Lietuvoje dislokuoti savo brigadą – apie 5 tūkst. karių. Lietuva savo ruožtu pažadėjo iki to laiko įrengti būtiną infrastruktūrą.