Žvalgybos įstatymo projekte teigiama, kad iki teismo sprendimo veiksmai būtų pradėti, „kai siekiant užkardyti grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui būtina imtis neatidėliotinų veiksmų“.

Pradėję sekimą, pareigūnai turėtų per 24 valandas kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo.

Lietuvoje civilinės ir karinės žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas atlieka Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).

Pataisų aiškinamajame teigiama, kad kartais neatidėliotini veiksmai būtini dėl pastarųjų metų geopolitinės situacijos ir priešiškų užsienio valstybių agresyvių veiksmų, keliančių grėsmę valstybės saugumo interesams, bei šių valstybių žvalgybos tarnybų veikimo metodų.

„Pasitaiko atvejų, kai nedelsiant nepradėjus (...) (sekimo veiksmų – BNS) prarandama kritiškai svarbi informacija, kurios neįmanoma gauti vėliau, o kreiptis į teismą dėl veiksmų sankcionavimo nėra jokių galimybių“, – rašoma dokumente.

Minimi sekimo veiksmai apima pokalbių telefonu klausymąsi ir kitokio susižinojimo fiksavimą, patekimą į būstą, kitas patalpas ar transporto priemones, dokumentų apžiūrą ar paėmimą, finansinių operacijų stebėjimą.

Panašią teisę jau dabar turi kriminalinės žvalgybos institucijos, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), policija ar pasieniečiai.

Įstatyme siūloma numatyti ir saugiklius, be kita ko, numatančius, kad teisėjui nepatvirtinus nurodytų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, žvalgybos institucija nedelsdama apie tai informuotų žvalgybos kontrolierių ir pateiktų įrodymus, jog neteisėtai surinkta informacija yra sunaikinta.

Projektu taip pat siūloma papildyti žvalgybos sąvoką veikla, kuria siekiama šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui.

Nauji įgaliojimai

Žvalgybai taip pat siūloma suteikti naujų įgaliojimų.

Krašto apsaugos ministerija siūlo įteisinti žvalgybos institucijos užduoties sąvoką. Tai – informacijos rinkimo būdas, formaliai turintis teisės pažeidimo požymių, atliekamas siekiant apginti valstybę nuo pavojų ir grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai.

Tokia žvalgybos užduotis galėtų būti vykdoma tik su teismo sankcija.

„Renkant žvalgybos informaciją susiduriama su atvejais, kai surinkti informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes nacionaliniam saugumui įmanoma tik įsitraukiant į kitų asmenų galimai neteisėtą veiklą arba imituojant teisės pažeidimą, tad tokio žvalgybos informacijos rinkimo būdo įteisinimas užtikrins galimybę efektyviau surinkti informaciją apie grėsmes nacionaliniam saugumui“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Be to, siūloma žvalgybai, turint duomenų apie asmens keliamą riziką ar grėsmę nacionaliniam saugumui, tikrinti asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus, atlikti daiktų patikrą ir laikinai juos paimti.

Žvalgybos pareigūnams taip pat būtų galima slapta gauti asmens pirštų antspaudus, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius.

Taip pat – naudoti bet kokio pobūdžio medžiagas ar kitus žymėjimo būdus, nesukeliančius pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, skirtus įvairiems objektams žymėti.

„Ši teisė būtina siekiant surinkti patikimą žvalgybos informaciją, t. y. įsitikinti, kad tam tikrus veiksmus atliko, pavyzdžiui, pinigus už įslaptintos informacijos perdavimą priėmė, konkretus asmuo)“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Pataisomis siūloma ir įtvirtinti žvalgybos institucijų teisę pasitelkti kriminalinės žvalgybos pareigūnus teikti pagalbą įgyvendinant uždavinius.

Galės naudoti sprogmenis

Ministerija taip pat siūlo išplėsti sąrašą, kam žvalgybos institucijos pagal atskirus prašymus turi teisę teikti žvalgybos informaciją.

Anot KAM, taip būtų sudarytas teisinis pagrindas informaciją teikti Lietuvos šaulių sąjungai, kai tai būtina siekiant įvertinti, ar organizacijos narys ar į ją stoti ketinantis asmuo yra nepriekaištingos reputacijos. Tai taip pat leistų teikti informaciją teikti valstybės įmonėms, kai tai būtina užtikrinant jų, kaip paslapčių subjektų, teises.

Be to, planuojama leisti žvalgybos institucijoms įsigyti ir naudoti sprogmenis bei sprogstamąsias medžiagas.

Projekte numatoma, kad sprogmenys galėtų būti naudojami atremiant ginkluotus žvalgybos institucijų statinių, teritorijų ar transporto priemonių užpuolimus, taip pat naikinant įslaptintą informaciją ar žvalgybos institucijos valdomą ir naudojamą turtą, jei iškyla reali grėsmė, kad įslaptinta informacija ar turtas gali būti perimti, prarasti ar atskleisti.

Projektu taip pat siūloma numatyti galimybę žvalgybos pareigūną už pavyzdingą tarnybą apdovanoti vardiniu ginklu.

Ministerija taip pat siūlo nustatyti ilgesnį terminą, kiek anksti pareigūnas turi pranešti apie norą nutraukti tarnybą – vietoj 14 kalendorinių dienų įrašant 20 darbo dienų. Pastarasis terminas būtų 20 dienų ilgesnis, jeigu dėl grėsmių nacionaliniam saugumui valstybėje būtų paskelbta ekstremalioji situacija, nepaprastoji padėtis ar mobilizacija.

„Toks reguliavimas padėtų užtikrinti nenutrūkstamą žvalgybos institucijos veiklos tęstinumą, kuo greičiau atkuriant prarandamus personalo pajėgumus“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Keičia draudimus

KAM taip pat siūlo koreguoti draudimų žvalgybos pareigūnams sąrašą, dalies apribojimų atsisakant ir papildant juos naujais.

Toks reguliavimas padėtų užtikrinti nenutrūkstamą žvalgybos institucijos veiklos tęstinumą, kuo greičiau atkuriant prarandamus personalo pajėgumus.

Ministerija siekia nebedrausti pareigūnams gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų ir su jais susijusių verslo sandorių, verstis žemės ūkio veikla ir miškininkyste.

Tuo metu sąrašą ketinama papildyti naujais ribojimais – draudimu valdyti pagal įgaliojimą kito asmens, išskyrus šeimos narį, akcijas, turėti akcijų, suteikiančių 20 ir daugiau proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, numatant galimybę, gavus institucijos vadovo pritarimą, būti pelno nesiekiančio juridinio asmens valdymo organo nariu.

Be to, ketinama drausti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ne darbo tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą tvirtina žvalgybos institucijos vadovas.

Pasak ministerijos, neproporcingų vidaus saugumo užtikrinimui apribojimų atsisakymas sudarytų sąlygas pritraukti į tarnybą žvalgybos institucijoje daugiau kompetentingo personalo.

Projektu siūloma 55 metų amžiaus cenzo reikalavimo netaikyti žvalgybos institucijos direktoriui ir jo pavaduotojams, siekiant neapriboti galimybių jiems tarnauti visą penkerių metų kadenciją su galimybe ją pratęsti.

Ministerija siūlo įstatymą papildyti ir nauju straipsniu, kuris numato, kad specialiosios socialinės garantijos taikomos ir žvalgybos pareigūnų rezerve esantiems žvalgybos pareigūnams, kadangi jie atlieka žvalgybos institucijos pavestas tarnybos užduotis.

Žvalgybos kontrolierių siūlymai

Tuo metu Žvalgybos kontrolierių įstaiga kovo pradžioje skelbė teikianti savo teisėkūros siūlymus, leisiančius jiems geriau vykdyti veiklą.

Ji siekia, kad žvalgybos kontrolieriai galėtų efektyviai vykdyti savo uždavinius, jie privalo turėti teisę tiesiogiai susipažinti su žvalgybos institucijų tvarkomuose registruose, informacinėse sistemose ar duomenų bazėse saugoma slapta informacija.

Kaip pažymima ataskaitoje, šiuo metu įstatyme yra nustatytas apribojimas susipažinti su informacija apie įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar slaptųjų bendradarbių tapatybę, taip pat su iš užsienio partnerių gauta informacija.

Žvalgybos kontrolė pabrėžia, kad žvalgybos institucijos ne tik atlieka žvalgybos ir kontržvalgybos funkcijas, bet ir vykdo kriminalinę žvalgybą, o dėl slapto šios veiklos pobūdžio bei ribotos kontrolės kyla žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo rizika.

Anot įstaigos, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir vieningą priežiūros praktiką, žvalgybos kontrolieriai turi turėti įgaliojimus vertinti žvalgybos institucijų atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą.

Be to, žvalgybos kontrolierius teigia nustatęs išorinės kontrolės spragą, kai kriminalinius tyrimus vykdančias žvalgybos institucijas koordinuoja ir kontroliuoja prokurorai, tačiau prokuratūra neturi prieigos prie visų žvalgybos duomenų, tad siūlo įgalinti prokuratūrą aiškiau kontroliuoti kriminalinę žvalgybą.