GREITOSIOS MEDIKAI GALĖS FIKSUOTI IŠKVIETIMUS? PRIE KAMERŲ DINGSTA EMOCIJOS, ĮŽEIDINĖJIMAI

Greitosios medikams, kaip ir policininkams, siūloma leisti naudoti vaizdo kameras. Esą jos pagelbėtų kovojant su agresyviais pacientais, apsaugotų nuo kylančių rizikų. Gyventojai sako, kad dėl įrašų neprieštarautų. Tačiau kol kas neaišku, kaip būtų tvarkomi pacientų duomenys.

Gelbėti pacientų greitosios medikai jau greitai gali atvykti su vaizdo kameromis. Seime svarstoma greitosios medicinos pagalbos darbuotojams leisti naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones. Taip medikai būtų labiau apsaugoti nuo smurto ir agresijos protrūkių.

„Medicinos darbuotojas nežino, kur eina, nežino, ką sutiks, todėl tos kameros padėtų užtikrinti saugumą“, – kalbėjo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos Vilniaus filialo atstovas Alvaras Bacevičius.

Medikai tikina, kad kamerų prašo jau ne vienerius metus, mat fizinio ar psichologinio smurto pasitaiko beveik kasdien.

„Darbuotojai atvyksta į butą, į apleistus butus nežinodami, kas laukia tuose namuose. Važiuoja naktį. Būna asmenys, kurie kviečia neįvardindami priežasties, tiesiog sako, kad reikia pagalbos. Tos kameros tikrai pagelbėtų“, – sakė A. Bacevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Svarstoma, kad naujos kameros galėtų būti įrengiamos greitosios pagalbos pastatuose, transporto priemonėse. Taip pat būtų tvirtinamos prie darbuotojų drabužių. Kol kas nemažai klausimų kelia pacientų duomenys. Kas užtikrintų saugumą, kiek laiko jie būtų saugomi? Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija sako, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi paruošti aprašą, kaip tokius duomenis tvarkyti.

„Turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar numatomas vaizdo duomenų tvarkymas bus vykdomas kiekvieno iškvietimo metu, ar tik išskirtinai apibrėžtais atvejais. Taip pat nustatyta, kaip bus informuojami pacientai apie vykdomą vaizdo stebėjimą. Tokių įrašų saugojimo trukmė priklausytų nuo to, ar buvo fiksuotas įvykis, ar ne. Jei įvykis buvo fiksuotas, vaizdo įrašų terminas galėtų būti ilgesnis“, – raštiškai pasisakė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Medikai įsitikinę, kad kameros užfiksuotų ne tik jų, bet ir pacientų saugumą, mat kiekvieną probleminį atvejį būtų galima nagrinėti individualiai.

„Viena iš tokių galimybių gauti objektyvią informaciją, jeigu norėtume atkurti kažkokią paslaugų teikimo situaciją, ją analizuoti, žiūrėti, mokytis. Galima naudoti ją tyrimo metu“, – teigė A. Bacevičius.

Kameromis jau ne vienerius metus naudojasi ir policijos pareigūnai. Sako, kad jos neretai apsaugo tiek pareigūnus, tiek nekaltus gyventojus.

„Pranešus žmonėms, kad bus daromas vaizdo įrašas, jie elgiasi žymiai kultūringiau. Tie patys pažeidėjai arba įtariamieji. Dingsta emocijos, dingsta įžeidinėjimai. Esame labai patenkinti, planuojame ir toliau naudoti kamerą policijos veikloje“, – tikino policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai tikina, kad kūno kamera praverčia kasdien, o už gyventojų duomenis prisiima atsakomybę patys.

„Turime vidinius teisės aktus, kurie numato, kad jie tikrai turi būti saugomi, kad juos gali peržiūrėti tik ribotas asmenų kiekis. Kad tie įrašai nepatektų tretiesiems asmenims, kurie neturi teisės jų matyti“, – tęsė R. Matonis.

Dingsta emocijos, dingsta įžeidinėjimai.

Gyventojai sako, kad medikus palaiko, o išsikvietę pagalbą dėl įrašų neprieštarautų.

„Kodėl gi ne, žinoma sutikčiau“, – sakė gatvėje sutikta moteris.

„Tikrai būtų nebloga priemonė. Kaip ir policija važiuoja su vaizdo registratoriais. Dėl jų saugumo būtų geriau“, – kalbėjo praeivis.

„Taip, ypatingai tamsiuoju paros metu, kadangi juos reikia saugoti nuo mūsų agresyvių piliečių“, –  šnekėjo kalbinta praeivė.

Pagal dabar galiojančius reglamentus medikai gali atsisakyti teikti pagalbą tik tuo atveju, jeigu paciento elgesys kelia pavojų jų gyvybei. Už medikų garbės ir orumo pažeidimus gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų.